Kai kurios atostogos gali būti „nurašytos“ jau nuo kitų metų: kam verta suskubti?

Kada baigiasi teisė į sukauptas atostogas – ir kaip tai skaičiuojama?

Nors vasara daugeliui asocijuojasi su atostogomis, kai kuriems tai gali būti paskutinė proga išnaudoti seniai sukauptas poilsio dienas. Nuo 2026 metų sausio pirmosios daliai darbuotojų gresia prarasti atostogas, kurios nebuvo panaudotos per nustatytą laikotarpį. [1]

Valstybinė darbo inspekcija primena: pagal Darbo kodeksą, atostogos galioja trejus metus nuo metų, kuriais įgyta teisė į jas, pabaigos. Jei jos per tą laiką neišnaudojamos, poilsio dienos tiesiog išnyksta.

Ši tvarka aktuali darbuotojams, kurie teisę į atostogas įgijo 2022 metais – jų poilsio laikas bus „nurašytas“ nuo 2026-ųjų pradžios, jei iki tol nebus panaudotas.

Pavyzdžiui, jeigu žmogus pradėjo dirbti 2021 metų liepą, teisę į pirmąsias pilnos trukmės atostogas jis įgijo 2022 metų liepos 1 dieną. Jas reikia išnaudoti iki 2025 metų gruodžio 31 dienos. Atostogos, įgytos vėlesniais metais, galios ilgiau, bet taip pat turi savo terminą.

Dalis darbuotojų jau šiemet neteko sukauptų dienų už 2020 metus. Dėl to verta pasitikrinti, ar jūsų atostogų skaičius dar aktualus. Nors paprastai darbdaviai taiko principą, kad pirmiausia naudojamos seniausios atostogos, kai kur to paisoma ne visada.

Atostogos nėra „nurašomos“ tam tikrais atvėjais, pavyzdžiui, kai susirgote ar teko prižiūrėti artimąji

Nors tvarka atrodo griežta, ji turi aiškių išimčių. Atostogos negali būti nurašomos, jei darbuotojas dėl objektyvių priežasčių negalėjo jomis pasinaudoti – pavyzdžiui, dėl ligos ar vaiko priežiūros.

Taip pat, jei įmonė bent vienam darbuotojui paliko „pasenusias“ atostogas, vadinasi, to paties principo reikia taikyti ir kitiems – negalima taikyti dvigubų standartų.

Darbo inspekcija primena, kad viena iš atostogų dalių turi būti ne trumpesnė nei 10 darbo dienų, o jos suteikimas – privalomas kartą per metus. Visais kitais atvejais atostogos derinamos su darbuotoju pagal prašymą arba grafiką. Svarbu – jei žmogus nespėja per metus pailsėti, jo teisė į atostogas išlieka, tačiau tik nustatytam laikotarpiui.

Kaip elgtis, jei dėl atostogų kilo ginčų su darbdaviu?

Kilus ginčui dėl neišnaudotų ar nesuteiktų atostogų, darbuotojas turi teisę kreiptis į darbo ginčų komisiją. Svarbu surinkti visus įrodymus – tiek apie prašymus, tiek apie darbdavio atsakymus. Jei paaiškėja, kad darbdavys netinkamai tvarkė atostogų suteikimo praktiką, gali būti taikomos sankcijos.

Jei pats darbuotojas vengia atostogų, darbdavys gali nustatyti aiškias taisykles, kaip tokias situacijas spręsti. Tuo atveju, kai darbdavys piktnaudžiauja savo teise nurodyti atostogų laiką, situaciją taip pat gali įvertinti darbo ginčų institucijos.

„Svarbu pažymėti, kad jei dėl tam tikrų priežasčių darbuotojas per darbo metus nespėja pasinaudoti kasmetinėmis atostogomis, teisė į jas neprarandama – jos perkeliamos į kitus darbo metus“, – primena Valstybinės darbo inspekcijos kancleris Šarūnas Orlavičius.

Tačiau po trejų metų ši teisė išnyksta – todėl ilgai delsti neverta.