Kai medicina gydo skaičius, o ne žmogų: kraujagyslių chirurgo patirtis | „Placebo efektas“ 77TV

Kraujagyslių ligas dažniausiai lemia ne vienas rodiklis, o gyvenimo būdas ir jo pasekmės

Šiuolaikinė medicina moka vis daugiau, tačiau kartu vis dažniau kyla klausimas – ar ji vis dar girdi žmogų. Laidoje „Placebo efektas“ su Vytautu Abraičiu kraujagyslių chirurgas, Orhuso universiteto docentas Sigitas Urbonavičius kalba apie tai, ką matai ne teorijoje, o operacinėje: kaip sprendimai, priimti „pagal gaires“, kartais sukuria daugiau problemų nei pati liga.

Tai pokalbis apie kraujagysles, bet iš tiesų – apie atsakomybę, ribas ir patirtį, kurios neįmanoma sutalpinti į algoritmą.

Paklaustas, kas kraujagyslėms pavojingiau – padidėjęs cholesterolis ar glikemija, Sigitas Urbonavičius sąmoningai vengia supaprastinto atsakymo. Jo teigimu, pats svarbiausias veiksnys yra ne atskiras skaičius kraujo tyrime, o tai, kaip žmogus gyvena kasdien.

„Labiausiai gali pakenkti gyvenimo būdas. Cholesterolis ar glikemija – tai jau pasekmės. Gyvenimo būdu galima koreguoti ir vieną, ir kitą“, – sako S. Urbonavičius.

Vis dėlto klinikinėje praktikoje viena pacientų grupė išsiskiria ypač ryškiai – sergantieji diabetu. Kraujagyslių chirurgijoje jie laikomi prioritetu ne dėl diagnozės pavadinimo, o dėl realios, greitai progresuojančios rizikos.

„Žmonės, sergantys diabetu, kraujagyslių chirurgijoje yra prioritetas numeris vienas. Jei atsiranda žaizda ar gangrena, delsimas kainuoja labai brangiai“, – pabrėžia gydytojas.

Tuo metu padidėjęs cholesterolis, nors ir svarbus aterosklerozės rizikos veiksnys, dažnai yra koreguojamas – tiek vaistais, tiek gyvenimo būdo pokyčiais. Problema atsiranda tada, kai korekcija tampa automatine ir nebevertinama individuali situacija.

Gydymas pagal algoritmus ne visada reiškia gydymą žmogui, ypač kalbant apie statinus

Didelė pokalbio dalis skiriama statinams ir šiuolaikinės medicinos polinkiui gydyti pagal schemas. Sigitas Urbonavičius atvirai kalba apie situacijas, kai sprendimai priimami nebe pagal žmogų, o pagal gaires.

„Keisčiausia, kad dažnai gydomas ne žmogus, o algoritmas. Įsivaizduokite 85 metų vyrą, kuris visą gyvenimą gyveno, rūkė, dirbo ir pirmą kartą ateina pas gydytoją todėl, kad dabar nueina 400 metrų, o ne kilometrą. Ir jam staiga skiriami statinai“, – sako kraujagyslių chirurgas.

Jo keliamas klausimas paprastas: ar vaistai, paskirti tokio amžiaus žmogui, realiai pagerins jo savijautą, ar tik atitiks protokolą?

„Ar tas žmogus nuo statinų pasijus geriau? Labai abejoju. Cholesterolis dalyvauja ląstelių membranų ir hormonų sintezėje. Kartais mes vieną ranką maitiname, o kita – atimame“, – teigia S. Urbonavičius.

Remdamasis ir Skandinavijoje atliktais tyrimais, gydytojas pabrėžia, kad cholesterolį mažinantys ar kraują skystinantys vaistai prasmingiausi tada, kai jau įvyko realus kardiovaskulinis įvykis.

„Didelė Danijos studija parodė, kad vaistus reikia skirti po įvykio – infarkto, insulto. Vien dėl padidėjusio cholesterolio, kai žmogus jaučiasi visiškai sveikas, to daryti nereikėtų“, – sako jis.

Patirtis išmoko, kad kartais geriausia intervencija yra ta, kurios pavyko išvengti

Kalbėdamas apie operacijas, Sigitas Urbonavičius atvirai pripažįsta: kuo daugiau patirties, tuo atsargesni tampa sprendimai. Ne dėl baimės, o dėl žinojimo, kuo viskas gali baigtis.

„Su amžiumi nepasidarai bailus. Pasidarai išmintingesnis. Tu žinai komplikacijas, žinai, kas gali nepavykti, ir pradedi galvoti – kaip iš tikrųjų padėti šitam žmogui“, – sako jis.

Gydytojas cituoja mintį, tapusią jo profesinės laikysenos dalimi:

„Geriausia operacija yra ta, kuri nebuvo atlikta“, – sako S. Urbonavičius.

Vyresnio amžiaus pacientams kiekviena intervencija reiškia ne tik techninį sprendimą, bet ir ilgą pooperacinį laikotarpį, skausmą, judėjimo praradimą ir kartais – gyvenimo kokybės sumažėjimą.

„Operacija yra stresas organizmui. Prieš ją turi būti šimtaprocentinės indikacijos. Reikia kalbėtis su pacientu, su jo artimaisiais ir labai aiškiai pasakyti, kas jo laukia“, – pabrėžia kraujagyslių chirurgas.

Jo teigimu, medicina turėtų grįžti prie esmės – ne prie to, ką galima padaryti, o prie to, ar tai iš tiesų verta daryti.

Pastaba: Pašnekovų ar vedėjų išsakytos nuomonės bei teiginiai jų laidose nebūtinai sutampa su 77 nuomone. Laiudoje pateikiamos gydytojo asmeninės profesinės įžvalgos. Dėl individualios sveikatos būklės ir gydymo sprendimų visais atvejais rekomenduojama konsultuotis su gydytoju.