Kainos už šildymą pasiskirstė nevienodai: kauniečiai mokės daugiausiai, vilniečiai – mažiausiai

Brangiausia šiluma – Kaune: ekspertas perspėja, kad tai dar ne pabaiga

Kaune už šilumą lapkritį teks mokėti daugiausia iš visų didžiųjų Lietuvos miestų, skelbia Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT). Vidutinė centralizuotai tiekiamos šilumos kaina šiame mieste sieks 7,77 cento už kilovatvalandę be PVM. Tai reiškia, kad kauniečių šildymo išlaidos bus didesnės nei vilniečių – sostinėje kaina mažesnė maždaug 1,12 cento už kilovatvalandę.

Palyginti su spalio mėnesiu, Kaune šilumos kaina ūgtelėjo 0,52 cento – nuo 7,25 iki 7,77 cento už kilovatvalandę be PVM. Šalies mastu vidutinė šilumos kaina lapkritį siekia 7,17 cento, o tai beveik 9 proc. daugiau nei prieš mėnesį. Vis dėlto, lyginant su praėjusių metų lapkričiu, šiluma šiemet šiek tiek pigesnė – kainos sumažėjo apie 0,4 procento [1].

Ekspertai įspėja, kad šildymo sąskaitos ir toliau kils. Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Valdas Lukoševičius atkreipia dėmesį, kad pagrindinė priežastis – nuo 2026 metų pradžios sugrįšiantis pilnas 21 proc. pridėtinės vertės mokestis. Iki šiol gyventojams taikytas lengvatinis 9 proc. tarifas, tačiau Seimo sprendimu ši lengvata bus panaikinta.

Pasak Lukoševičiaus, padidintas PVM reikšmingai prisidės prie šildymo brangimo – prie faktinių šilumos gamybos sąnaudų teks pridėti dar apie 12 proc. Tai, anot jo, gyventojams reikš didelį kainų šuolį jau kitų metų žiemą.

Pigiausias šildymas – Vilniuje?

Šiemet šildymo sezonas prasidėjo neįprastai anksti – Vilniuje radiatoriai įjungti jau rugsėjo 30 d., o Kaune – šiek tiek vėliau [2].

Lietuvos energetikos agentūros direktorė Agnė Bagočiūtė teigė, kad vilniečiai šiemet šildytis pradėjo su pigesne kaina nei pernai, o brangiausiai mokės kauniečiai. Didžiųjų miestų vidutinė kaina sieks apie 6 euro centus už kilovatvalandę – 2 proc. daugiau nei praėjusį rudenį.

Kainų skirtumus esą daugiausia lemia pastoviosios sąnaudos – atlyginimai, kuras ir remonto išlaidos. Mažesniuose miestuose situacija įvairi: pigiausiai moka Utenos gyventojai – 5 euro centai už kilovatvalandę. Tai lėmė modernizuotas šilumos ūkis, gera vadyba ir laiku atliktos investicijos.

Tuo metu kai kuriuose miesteliuose šildymas žymiai brangesnis. Lazdijuose kaina sieks net 12,5 euro cento – daugiau nei dvigubai viršys šalies vidurkį. Skirtumus lemia kuro struktūra, gyventojų tankumas ir kiti vietos veiksniai. Kainos perskaičiuojamos kas mėnesį, o pirmoje sezono pusėje jas daugiausia lems biokuro kainų pokyčiai, nes jis sudaro daugiau kaip 80 proc. centralizuoto šildymo šalyje.

Seimas atmetė lengvatinį PVM šildymui: nuo sausio sąskaitos didės visiems gyventojams

Spalio pabaigoje Seimas atmetė projektą, kuriuo siūlyta nuo 2026 m. centralizuotam šildymui taikyti 12 proc. PVM vietoje 21 proc. Nors projekto autoriai teigė, kad lengvata padėtų sumažinti gyventojų išlaidas ir sumažintų biurokratines kompensacijų procedūras, už ją balsavo tik dalis parlamentarių, o alternatyvus bandymas projektą tobulinti taip pat nepavyko surinkti balsų. Projekto įgyvendinimas būtų kainavęs apie 50 mln. eurų per metus.

Paskutinis sprendimas reiškia, kad nuo sausio centralizuotai tiekiamai šilumai ir daliai karšto vandens dedamųjų bus taikomas pilnas 21 proc. PVM. Mažiausias pajamas gaunantys gyventojai gali kreiptis dėl savivaldybių kompensacijų, tačiau daugumai šeimų sąskaitos padidės. Ilgalaikėje perspektyvoje didžiausią poveikį sąskaitų mažėjimui duos pastatų renovacija, šilumos ūkio efektyvinimas ir energijos taupymo sprendimai.

Plačiau apie tai skaitykite čia: