Kainų krizę Lietuvoje siūloma spręsti skirtingai: vieniems tai – nieko tokio, kiti siūlo nulinį tarifą

Vyriausybė daro viską, kad Lietuvos žmonės gyventų geriau?

Nuėję į parduotuvę nusipirkti įprastų maisto produktų, nesistebėkite, jei gausite lengvą šoką. Be visa ko, kad beprotišku greičiu brangsta elektra, dujos, auga ir būtiniausių maisto produktų kainos, todėl žmonės yra priversti gerokai „susiveržti diržus“. Kol vieni planuoja kelionę į Lenkiją dėl jos sprendimo taikyti nulinį PVM maisto produktams, kiti siūlo panašius sprendimus priimti ir Lietuvoje.

Ir nors mūsų dabartinei Vyriausybei kaip ir 2008-aisiais yra visiškai neįdomu, kad Vilniuje gyvenantis pensininkas ne tik nebesukrapšto paskutinių skatikų ne tik mokesčiams, bet ir duonos riekelei, ji tą dar ir akivaizdžiai pabrėžia.

Premjerė Ingrida Šimonytė savo Vyriausybę atitveria tarsi betono siena ir tik pareiškia, jog žmonėms skųstis šokiruojančiomis šildymo sąskaitomis nėra ko – juk vis tiek niekas nepasikeis, kad ir kiek skųsitės, juk atlyginimai ir pensijos tai kyla!

Kol visame pasaulyje valstybės imasi amortizuoti didžiulius kainų šuolius, Lietuva nejuda nei pirmyn, nei atgal. Tiesa, gal šiek tiek pirmyn – kainos ir toliau kyla ir jos net nėra stabiliai didelės. Anot I. Šimonytės, Vyriausybė daro viską, kad žmonės galėtų susimokėti pakilusius mokesčius, pavyzdžiui, didina minimalią algą ir mažiausias pensijas, vienišo asmens išmokas ar kelia darbo užmokestį biudžetiniame sektoriuje [1].

Tačiau esate visiškai niekam neįdomus, jei uždirbate kiek daugiau nei minimalų šalies atlyginimą ir nepretenduojate į jokias socialines išmokas. Kitais žodžiais tariant, esate „vidutiniokas“ ir išgyventi galite pats, nesvarbu, kad jūsų pajamos 50 eurų didesnės už MMA, o už šildymą vis tiek nebepajėgiate susimokėti. Na, nebent laikysitės iškrovos dietos.

Lietuva tampa pajuokos objektu pasaulio žemėlapyje – gyventojai uždirba pakankamai

Tai kaip 88 eurais „ant popieriaus“ padidėjęs atlyginimas išspręs kylančių kainų problemą? Kaip tokį atlyginimą gaunantis žmogus sugebės amortizuoti kainų šuolius? Juk jo laukia sąskaitos ne tik už šildymą.

Tarp šios Vyriausybės kainų krizės sprendimo būdų – ir galimybė pasiimti „paskolą“ šildymui, ką jau gali padaryti Vilniaus gyventojai. Paprasčiau tariant, gyventojams yra sudaryta galimybė mokėti 35 proc. didesnę sąskaitą lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, o likusią dalį kaupti iki šio šildymo sezono pabaigos ir už galimybę mokėti dalimis sumokėti palūkanas [2].

Kadangi aukštas infliacijos lygis, anot premjerės, nėra vien tik Lietuvos problema, didesnių priemonių jam stabilizuoti nesiimama. Tačiau kitos valstybės kaip antai Prancūzija, kylant kuro kainoms ėmėsi lengvinti piliečiams gyvenimą – mažesnes pajamas (mažiau nei 2 000 eurų grynųjų, tenkančių vienam asmeniui) gaunantys namų ūkiai gaus po 100 eurų išmoką, kad sušvelnintų didėjančias energijos kainas [3].

Priemonių ėmėsi ir ta pati sena, gera kaimynė Lenkija – nuo vasario mėnesio ji taikys nulinį PVM maisto produktams. Lenkijos „antiinfliacinį paketą“ sudaro automobilių degalų, dujų ir elektros energijos kainų mažinimas, nulinis elektros energijos akcizas namų ūkiams bei pagrindinių maisto produktų kainų mažinimas taikant paketo priedą [4].

Lietuvos premjerei toks žingsnis pasirodė nieko vertas, todėl ji pabrėžė neseniai priimtą PVM lengvatą maitinimo paslaugoms, mat kainos galutiniam vartotojui nuo to nesumažėjo, o gautos papildomos lėšos nugulė kaip didesnė pelno dalis [4].

Tačiau jau dabar sumanūs lietuviai nesnaudžia ir kooperuojasi išvykoms į artimiausius Lenkijos miestus, pavyzdžiui, į Suvalkus, kur kelionė, pavyzdžiui, nuo Kauno, trunka vos kelias valandas, o gauta nauda gerokai pranoksta lūkesčius. Ir šiuo atveju laimi visi: Lenkijos ekonomika, nes įsigudrinę Lietuvos gyventojai pradės nelegalius verslus su prekėmis iš Lenkijos, o mūsų Vyriausybė atsikratys dalies „nuolat besiskundžiančių“ – jie paprasčiausiai nebepirks arba gerokai sumažins perkamų produktų kiekį.

Didieji prekybos tinklai jau dabar baiminasi, kad apyvartos Lietuvoje gali gerokai smukti, mat apsiperkant Lenkijoje kainos skirtumas gali būti net apie 20 proc. mažesnis [5].

Socialdemokratai registravo nulinio tarifo pasiūlymą šilumos energijai

Atsižvelgdami į teigiamą kitų valstybių patirtį mažinant mokestinę naštą savo gyventojams, pirmadienį socialdemokratai užregistravo nulinio tarifo pasiūlymą, kuriuo siūloma taikyti 0 proc. PVM tarifą šilumos energijai gyvenamosioms patalpoms šildyti įskaitant ir tą, kuri yra perduodama per karšto vandens tiekimo sistemą.

Anot pataisą inicijavusio Kęstučio Vilkausko, tai padėtų sumažinti šilumos kainą gyventojams bent 9 proc., o panašių sprendimų imasi net Švedija, skirdama beveik 200 eurų išmoką per mėnesį vienam namų ūkiui [6].

Socdemai taip pat įvertino ir dabartines Vyriausybės taikomas priemones mokestinei gyventojų naštai lengvinti, kurios tėra labiau iliuzinės, nei realios, kadangi MMA ir pensijų didinimo dydžiai gerokai atsilieka nuo šalyje fiksuojamos infliacijos lygio.

K. Vilkauskas pridūrė, jog yra sričių, kuriose Lietuva pirmauja – ji yra viena iš ES lyderių pagal skurdo rizikoje esančių žmonių skaičių, mat jau dabar absoliučiame skurde gyvena apie 140 tūkst. žmonių, o ties skurdo riba balansuoja net apie 590 tūkst. gyventojų. O dabartiniai kainų šuoliai dar stipriau paskatins grimzdimą į skurdo bedugnę [6].

Primename, kad 2021 m. duomenimis, šalyje gyveno 2 672 863 asmenys [7], tad tokie skurde gyvenančių žmonių skaičiai yra pribloškiantys.