Vienas įrašas.549 587akys.
rugs. 26Prieš šildymo sezoną – priminimas: už draudžiamą kurą krosnyje gresia iki 300 eurų baudarugs. 26Pasaulio skola perkopė 365 trln. JAV dolerių: vien per pusmetį prisidėjo dar 10 trln.rugs. 26Diena, kai Islandija sustojo: 90 proc. moterų pasakė „gana“rugs. 26Metus nesikreipėte dėl pensijos? Nuo šiol tai gali reikšti 8 proc. didesnę išmokąrugs. 26Pirmieji Alzheimerio ligos požymiai ar tik užmaršumas: neurologė paaiškina, kaip juos atskirtirugs. 26Paukščių gripas Lietuvoje: rudens migracija didina grėsmę kiemo vištoms ir paukštininkystės ūkiamsrugs. 26Transporto skurdas Lietuvos kaime: 54 savivaldybėse planuojamas pavėžėjimas pagal poreikįrugs. 26Saudo Arabija telkia sąjungininkus karui su husiais: Turkija ir Pakistanas rengia skubų kariuomenių vadų susitikimą

Kaip atpažinti protingus žmones? Aukštas IQ dažnai slepiasi už netikėtų bruožų

•Psichologija•Pranešimas
1 šaltiniai
Komentuoti (0)

Labai aukštas intelektas šiame pasakojime siejamas ne su aiškia sėkmės istorija, o su nuoboduliu, izoliacija ir įtampa santykiuose. Klinikinė psichologė Angelica Shiels ir psichoterapeutė Imi Lo nurodo, kad aukštas IQ gali veikti kaip nuolatinis kasdienio nesuderinamumo šaltinis, kai įprasti dalykai nebeduoda pakankamo iššūkio, o ryšiai su kitais tampa sudėtingesni.

Aukštas IQ apibūdinamas kaip būsena, kelianti daugiau nei vieną sunkumą

Angelica Shiels teigimu, labai aukštas intelektas gali būti laikomas tam tikra neurodivergencijos forma, kuri veikia ne tik mąstymo būdą, bet ir santykių bei psichinės sveikatos raidą. Ji sako: „Žmonės dažnai pavydi aukšto intelekto, bet nedaugelis susimąsto, kokių problemų jis gali atnešti“.

Šaltinyje nurodoma, kad vidutinis intelekto koeficientas yra apie 100, o ypač protingų žmonių jis gali viršyti 140. Tokia skaičių skirtis pateikiama ne kaip vien pranašumas, o kaip rodiklis, kad šiems žmonėms dažnai tenka gyventi su kitokiu kasdienybės tempu ir kitokiu poreikiu nuolat gauti intelektinį krūvį.

Shiels aiškina, kad būtent dėl to įprasti dalykai jiems gali atrodyti pernelyg menkai sudėtingi. Kai kasdienybė nepatiria jų smalsumo ir neįtraukia pakankamai stipriai, atsiranda nuobodulys, kuris ilgainiui gali tapti rimtesnių sunkumų pradžia. [1]

Nuobodulys ir stimulo stoka gali virsti ilgalaikėmis pasekmėmis

Psichologė teigia, kad toks nuobodulys ilgainiui gali sietis su depresija, priklausomybėmis arba santykių problemomis. Šis ryšys šaltinyje pateikiamas kaip tiesioginė pasekmė to, kad žmogui trūksta nuolatinio intelektinio iššūkio.

Tai reiškia, kad aukštas intelekto koeficientas čia apibūdinamas ne kaip statiškas bruožas, o kaip veiksnys, galintis paveikti kasdienį pasitenkinimą gyvenimu. Kai protas nuolat ieško stipresnio dirgiklio, o jo negauna, pasekmės gali paliesti ne tik nuotaiką, bet ir elgesį.

Šaltinis taip pat mini, kad dėl netinkamos aplinkos ar pasirinkimų toks žmogus gali priimti neapgalvotus sprendimus. Minimas pavyzdys, kai pasirenkama profesija, kuri neatitinka interesų, arba liekama bloguose santykiuose, nes atrodo, kad kitos išeities nėra.

Vienatvės jausmas stiprėja, kai aplinka neatitinka vidinio sudėtingumo

Imi Lo pabrėžia, kad labai protingi žmonės dažnai jaučiasi atsiskyrę nuo aplinkos, nes jiems sunku rasti žmonių, kurie juos iš tikrųjų suprastų. Jos žodžiais, „jei žmogus pagaliau susitinka su kitu, kuris atspindi jo intensyvumą ir supranta jo sudėtingumą, tai jam gali atnešti didžiulį palengvėjimą“.

Ši įžvalga svarbi todėl, kad ryšys su kitais čia suprantamas ne vien emociniu, bet ir intelektiniu lygmeniu. Kai tokio ryšio trūksta, atsiranda ne tik vienatvė, bet ir jausmas, kad aplinkoje nėra pakankamai artimų pašnekovų ar partnerių.

Dėl to santykiai tampa trapesni. Jeigu partneris nesugeba intelektualiai stimuliuoti, žmogus gali prarasti susidomėjimą ir vis labiau jaustis atitolęs nuo to, kas vyksta jo kasdienybėje.

Šaltinyje pateikiamas atsakas siejamas su supratimu ir pagalba

Nors visuomenė linkusi aukštą intelekto koeficientą laikyti dovana, šaltinyje jis pateikiamas kaip kelias, kuriame dažnai tenka susidurti su vienatve ir užstrigimu. Čia pabrėžiama, kad tokios problemos gali būti mažinamos per terapiją ir per geresnį savo poreikių atpažinimą.

Taip pat akcentuojama, kad svarbu kurti santykius, kurie patenkintų ir intelektinius, ir emocinius poreikius. Šaltinis neapsiriboja vien problemų išvardijimu, bet leidžia suprasti, kad aukštas intelektas tampa mažiau našta tada, kai žmogus randa aplinką, galinčią atliepti jo sudėtingumą.

Aukštas intelekto koeficientas yra ne tik pranašumas, bet ir atsakomybė. Kaip rašoma index.hr, svarbiausia tampa savęs pažinimas ir gebėjimas panaudoti gebėjimus taip, kad jie nevirstų izoliacija ar nelaimingumu.

Kur kreiptis pagalbos, jei sunku emociškai:

PagalbaKontaktai
Skubi pagalba112
Savižudybių prevencija (suaugusiems)Vilties linija – 116 123 (visą parą)
JaunimuiJaunimo linija – +370 800 28888 (visą parą)
VaikamsVaikų linija – 116 111 (11:00–23:00)
MoterimsPagalbos moterims linija – +370 800 66366 (visą parą)
Psichologinių krizių pagalbos centras1815 (I–V 9:00–19:00, VI 9:00–15:00)
Savižudybių prevencija „TuEsi“www.tuesi.lt

Komentuoti (0)

Ką apie tai manai tu?

Komentarų (0)

Komentarų dar nėra. Būk pirmas!

Komentuoti gali tik prisijungę vartotojai. Registruokis — ir galėsi pasidalinti savo mintimis apie šį straipsnį.

Registruotis

Slapukai

Naudojame būtinuosius slapukus platformos veikimui. Analitinius ir rinkodaros slapukus įjungiame tik gavę jūsų sutikimą — galite bet kada pakeisti pasirinkimą.