Kaip Baltijos šalys ruošiasi apsiginti nuo Rusijos?

Užsienio žiniasklaida situaciją regione piešia it armagedoną

Dienraštis „The Telegraph“ praneša, kad Baltijos šalys skuba sukurti modernią fronto liniją prieš Rusiją – bunkerių, tranšėjų ir prieštankinės gynybos tinklą, kuris driektųsi 600 mylių išilgai rytinių sienų. Planuojama įrengti daugiau kaip 1 000 įtvirtintų pozicijų, todėl Baltijos gynybinė linija skirta sustabdyti invaziją nuo pirmojo žingsnio. Tačiau pareigūnai baiminasi, kad gali būti per vėlu. Tuo tarpu Lietuvos premjeras Gintautas Paluckas ragina nusiraminti ir nepradėti panikuoti, mat Lietuvos situacija – išties dėkinga.

„Putinas neleis mums laukti dešimt metų“, - perspėjo buvęs Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis, atkreipdamas dėmesį į pavojų, kad po karo Ukrainoje Rusijos agresija gali būti nukreipta po paliaubų [1].

Remiantis „The Telegraph“ pateikiama informacija, naujausi žvalgybos pranešimai esą piešia šiurpų vaizdą: per dvejus metus Rusija gali būti pajėgi pradėti regioninį karą Baltijos šalyse, o per penkerius – ir didelio masto konfliktą Europoje. Reaguodamos į tai, Estija, Latvija ir Lietuva atsisako tarptautinių sutarčių dėl sausumos minų ir kasetinių bombų, sakydamos, kad joms reikia visų turimų priemonių.

„Turime sugebėti kovoti su priešu“, – sakė Estijos atstovas NATO.

Karas iš tiesų jau vyksta?

Dienraštyje piešiamas ir gana tamsus Baltijos šalių paveikslas – pasienyje esą jau atsiranda betoniniai „drakono dantys“, artileriją atlaikantys bunkeriai ir didžiulės kelių užtvaros. Tuo tarpu NATO ir toliau regione dislokuoja bataliono dydžio pajėgas, tačiau Baltijos šalių vadovai nori nuolatinių, kovai pasirengusių brigadų.

„Mums trūksta strateginio gylio“, – sakė V. Landsbergis. „Rusai per kelias valandas galėtų pereiti per visą šalį“.

Lietuva ypač susiduria su papildomu spaudimu gindama pažeidžiamą Suvalkų tarpeklį ir smarkiai militarizuotą sieną su Rusijos Kaliningrado sritimi.

Tačiau hibridinis karas čia esą jau vyksta – Baltijos šalims smogia kibernetinės atakos, sabotažas ir dezinformacija. Europai ruošiantis ilgalaikei priešpriešai, Baltijos šalių vadovai sako, kad atgrasymo priemonės turi būti patikimos ir matomos.

Suomijai ir Švedijai įstojus į NATO, Baltijos jūra tampa strategine vertybe, tačiau laikrodis tiksi.

„Mes lenktyniaujame su laiku“, – sakė Estijos pasiuntinys NATO.

Premjeras G. Paluckas ragina nepanikuoti: Lietuva yra saugiausioje situacijoje

Tuo tarpu Vyriausybės vadovas Gintautas Paluckas, objektyviai žvelgdamas į dabartinę geopolitinę situaciją, gyventojus ragina neskubėti pasiduoti panikai [2].

Anot premjero, Lietuva šiuo metu yra saugiausia situacijoje regione, nepaisant augančios Kremliaus grėsmės. G. Palucko nuomone, didinamos investicijos į gynybą ir stiprinama politinė valia užtikrina, kad Lietuva nėra grėsmėje artimiausiais metais.

„Gąsdinti visuomenės tikrai nereikia – mūsų niekas nepuls nei per 6, nei per 12 mėnesių“, – pabrėžė premjeras.

Jis taip pat paminėjo, kad nors Lietuvos ir kitų regiono šalių gynybos biudžetai sparčiai auga, per pastaruosius 10 metų galėjo būti pasiekti geresni rezultatai. Premjeras pabrėžė ir NATO bei JAV vaidmenį regione, teigdamas, kad Europa turi atlikti savo namų darbus, tačiau žingsnis po žingsnio judama į priekį, nepaisant iššūkių.

Svarbiausios Lietuvos institucijos piliečių gynybos klausimais susirūpino tik dabar?

Kovo pradžioje Lietuvos krašto apsaugos ministerija ir Mobilizacijos bei pilietinio pasipriešinimo departamentas paskelbė apie svarbų žingsnį – ruošti visuomenę galimoms ekstremalioms situacijoms.

Diskusijų metu išskirtos šešios pagrindinės kompetencijos: neginkluotas pasipriešinimas, išgyvenimo įgūdžiai, psichologinis ir fizinis pasirengimas, pirmosios pagalbos suteikimas, bepiločių orlaivių valdymas ir priešo ginkluotės atpažinimas.

Šios žinios esą bus perduodamos per mokymus, kuriuos organizuoja nevyriausybinės organizacijos, tokios kaip Lietuvos šaulių sąjunga ir Raudonasis kryžius. Be to, įmonėms rekomenduojama pasirūpinti atsargomis ir evakuacijos planais, kad užtikrintų valstybės funkcionavimą kritinėmis aplinkybėmis.

Nors Lietuvos kariuomenė ramina, kad šiuo metu tiesioginis užpuolimas negresia, pabrėžiama, jog visuotinė gynyba yra kiekvieno piliečio pareiga.

Kartu pradėjo veikti ir Vidaus reikalų ministerijos (VRM) pristatyta naujoji programėlė „LT72“, skirta visuomenės pasirengimui ekstremalioms situacijoms. Programėlėje galima rasti informaciją apie saugias vietas, atliks žinių testus ir pagalbą pasiruošiant įvairiems pavojams.

Kaip rodo atliktos apklausos, nors dauguma gyventojų turi pagrindines žinias apie ekstremalias situacijas, tik pusė jų turi reikalingas atsargas.

Karo atveju mažiau pasiturintiems gyventojams beliktų tiesiog melstis?

Reaguodami į nerimą keliančią situaciją regione, vis daugiau Lietuvos gyventojų ima svarstyti apie saugumo priemones, įskaitant slėptuves. Kai kurie statytojai siūlo įsirengti privačias slėptuves nuosavuose kiemuose, kurios užtikrintų apsaugą nuo ekstremalių situacijų, tačiau tokių slėptuvių kaina Lietuvoje prasideda nuo 60 tūkst. eurų ir priklauso nuo gylio bei papildomų funkcijų.

Nors šios slėptuvės gali apsaugoti nuo bombų ir raketų, jų įrengimas nėra masinis, o sostinė Vilnius neturi jokių tikrų slėptuvių, tik priedangas, kurios neužtikrina reikiamos apsaugos.

Tai atskleidžia rimtą problemą – visoje Lietuvoje yra tik apie 3 tūkst. priedangų, kurios gali suteikti laikinas prieglaudas tik trečdaliui gyventojų, todėl likusiems teks pasikliauti tik „laimingu atsitiktinumu“.