Kaip tapti vegetaru ar veganu?

Atsisakyti gyvulinio maisto neturėtų būti labai sunku

Jei svarstote apie galimybę pereiti prie vegetariškos ar veganiškos dietos, galite tam turėti ne vieną priežastį.

Galbūt šį sprendimą įtakojo aukštas cholesterolio kiekis, o gal tai vaizdo įrašas, kuriame rodomi perpildytuose narvuose laikomi viščiukai ir išsigandę veršeliai, atskiriami nuo motinų.

Nepriklausomai nuo priežasčių, akivaizdu, jog jūs ne vieni domitės vegetariška ar veganiška mityba – pasaulyje toks pasirinkimas tampa vis populiaresnis [1].

Paprastai vegetaras apibrėžiamas kaip asmuo, kuris nevalgo mėsos, paukštienos, žuvies ar vėžiagyvių, o veganai yra asmenys, nevalgantys jokio gyvūninio maisto, įskaitant pieno produktus ar kiaušinius. Ir vis tik, įdomu, kodėl žmonės tampa vegetarais ar veganais?

Remiantis anksčiau aprašytais įprastais scenarijais, kai kurie tyrimai rodo, kad yra trys pagrindiniai motyvai, dėl kurių žmonės pasirenka vegetarišką arba veganišką mitybą.

Vienas iš jų – etinis susirūpinimas gyvūnais.

Pasaulio ekonomikos forumas apskaičiavo, kad kasmet maistui nužudoma 50 milijardų vištų, beveik 1,5 milijardo kiaulių ir 300 milijonų karvių [2]. Be to, maisto gamybai naudojami gyvūnai paprastai yra uždaromi ir su jais elgiamasi prastai, dėl ko vegetarai ir veganai pripažįsta, jog gyvūnų valgyti nebūtina, ir priima sąmoningą sprendimą to nedaryti.

Sekanti, tačiau ne ką mažiau svarbi priežastis – susirūpinimas, susijęs su aplinka, klimato krize ir (arba) tvarumu. Žmonės, kurie aistringai saugo aplinką, dažnai renkasi vegetarišką ar veganišką mitybą, mat veganiška dieta ypač veiksminga mažinant žemės ir gėlo vandens naudojimą bei šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisiją.

Asmeninė sveikata bei gerovė taipogi daro didžiulę įtaką tokiam pasirinkimui.

Žinoma, galite pastebėti, jog laikui bėgant jūsų motyvai keičiasi. Tačiau nepaisant to, jūs galbūt didžiuositės žinodami, kad mėsos ir kitų gyvūninės kilmės produktų vengimas yra tai, ką galite padaryti, jog sumažintumėte poveikį aplinkai.

Ir iš tiesų, daugelis vegetarų ir veganų turi tvirtus etinius ir moralinius įsitikinimus. Na, o tokie įsitikinimai, kaip jau supratote, gali paskatinti pereiti prie naujos dietos ir padėti ją praktikuoti daugelį metų.

Mitybą keisti verta

Net jei jau nusprendėte laikytis vegetariškos ar veganiškos dietos, galite jaustis šiek tiek nerimastingai.

Galbūt nerimausite dėl to, ar jūsų naujas mitybos būdas nebus sunkiai valdomas, ir ar sugalvosite, kaip atsirinkti tinkamą maistą. Ir galiausiai: o ką pagalvos draugai ar šeima?

Akivaizdu, jog naujos situacijos dažnai kelia nerimą, tačiau realybė tokia, kad vegetariška ar veganiška mityba gali būti visiškai sveika bei įdomi.

Vegetariškos ir veganiškos dietos nauda, kaip žinia, irgi yra reali ir pasiekiama: laikui bėgant pajusite, kad padarėte teigiamų pokyčių, naudingų gyvūnams ir planetai, taip pat galite pastebėti kai kuriuos mokslininkų aptiktus privalumus sveikatai.

Bet kokiu atveju, visų pirma vertėtų apibūdinti savo pokyčių motyvus, kadangi tam tikras išankstinis planavimas padidins tikimybę, kad liksite prie savo naujojo maitinimosi būdo.

Galite įrašyti savo tikslo pareiškimą tam tikru būdu, jog galėtumėte jį peržiūrėti vėliau: užsirašykite, padarykite balso įrašą, išsaugokite jį kaip pastabą savo telefone ar nešiojamajame kompiuteryje. Galų gale, apsvarstykite galimybę pasidalinti juo su artimu draugu ar šeimos nariu, jei norite jų palaikymo – taip jums bus dar lengviau.

Vykdydami savo planą būkite malonus ir kantrus sau

Nustačius vieną ar kelias priežastis, dėl kurių reikia pakeisti mitybą, pagalvokite apie savo tikslą. Ar siekiate būti vegetaru, ar veganu? Kaip jūsų pasirinkimas atitinka jūsų tikslą?

Kai kurie žmonės mano, kad lengviau būti vegetaru, kuris valgo pieno produktus ir (arba) kiaušinius, nei būti veganu, kol kitiems perėjimas prie veganiškos mitybos nėra toks didelis iššūkis.

Vis dėlto veganiškos dietos paprastai gauna aukštesnius „balus“, nes daro mažesnį poveikį aplinkai.

Kalbant apie sveikatos skirtumus, kai kurie moksliniai tyrimai, lyginantys vegetarų ir veganų ligų riziką, rodo, jog veganai turi mažesnę riziką susirgti ir mirti nuo daugelio įprastų lėtinių ligų [3]. Kita vertus, veganai turi ieškoti kai kurių maistinių medžiagų šaltinių, pavyzdžiui, suvalgyti dubenį garuose virtų kopūstų kaip kalcio šaltinį, vietoj stiklinės karvės pieno.

Visgi kad ir ką pasirinktumėte, žinokite, kad galite bet kada pakeisti maitinimosi būdą, sužinoję daugiau apie šias dietas.

Taip, skirtingi žmonės turi skirtingą požiūrį į pokyčius. Tačiau pagalvokite apie savo asmenybę ir tai, kaip elgiatės pokyčių metu. Kaip pažvelgėte į kitus pokyčius, kuriuos padarėte savo gyvenime, tarkim, pradėjote sportuoti ar bandėte mesti rūkyti? Ar jums labiau pasisekė per trumpą laiką radikaliai pakeisti gyvenimo būdą, ar laipsniškesniu būdu?

Kad ir kurį būdą pasirinktumėte, sukurkite konkretų planą.

Galite sudaryti paprastesnį ir galbūt greitesnį pokyčių tikslų sąrašą. Pavyzdžiui, planuokite valgyti vegetarišką maistą tris dienas per savaitę iki tam tikros datos, keturias dienas per savaitę iki kitos datos ir pan.

Be abejo, pokyčiai yra sunkūs, mat ilgainiui beveik kiekvienas vegetaras ir veganas galiausiai atsiduria tokioje situacijoje, kai svarsto valgyti tai, ko nusprendė nevalgyti (galbūt taip yra dėl alkio, potraukio, susirūpinimo įžeisti šeimininką ar noro pritapti).

Nepaisant to, jei taip atsitiks, tai dar ne jūsų dietos pabaiga.