Kalėjimų reforma virto skandalu? R. Tamašunienė prabilo apie priverstinį pareigūnų atleidimą

Ministerija: kalėjimų reforma negali būti vykdoma prievarta

Teisingumo ministerija kritikuoja Lietuvos kalėjimų tarnybos (LKT) vykdomą pertvarką, kurios metu dalis Saugumo valdymo skyrių pareigūnų perkeliami dirbti į Resocializacijos skyrius. Pasak teisingumo ministrės Ritos Tamašunienės, pati reformos kryptis yra teisinga, tačiau jos įgyvendinimo būdas kelia rimtų abejonių.

Ministerija pabrėžia, kad resocializacijos stiprinimas yra svarbi bausmių vykdymo sistemos dalis, tačiau pokyčiai negali būti vykdomi pažeidžiant darbuotojų teises ar verčiant juos keisti pareigas prieš savo valią [1].

„Ar gali būti tokia pertvarka? Be abejo, taip. Mes tikrai tikslui pritariame – kad resocializacija yra labai svarbi bausmių vykdymo eigoje. Tačiau gavome tokių pranešimų, realiai sužinojome, kad ta reforma vykdoma priverstiniu būdu. Tam jokiu būdu nepritariame. Pareigūnai negali būti iš vienos pareigybės perkeliami į kitą jiems nesutikus“, – spaudos konferencijoje sakė R. Tamašunienė.

Anot ministrės, apie galimus pažeidimus ministeriją informavo pareigūnų profesinės sąjungos. Ji taip pat priminė, kad dar gegužę ministerijos, Lietuvos kalėjimų tarnybos, Probacijos tarnybos ir profesinių sąjungų atstovai buvo susitikę aptarti planuojamų pokyčių, todėl tikėtasi, kad pertvarka bus įgyvendinama bendradarbiaujant, o ne taikant spaudimą darbuotojams.

Kauno kalėjime – pareigūnams siūloma rinktis: naujos pareigos arba tarnybos pabaiga

Didžiausias konfliktas kilo Kauno kalėjime. Ministerijos duomenimis, penki Saugumo valdymo skyriaus pareigūnai atsisakė pereiti dirbti į Resocializacijos skyrių, nes naujos pareigos reiškia kitokį darbo pobūdį ir atsakomybes. Atsisakiusiems keisti pareigas pradėtos atleidimo procedūros.

Teisingumo viceministras Martynas Dobrovolskis teigia, kad toks sprendimas prieštarauja pačiam reformos tikslui ir nesprendžia nė vienos iš sistemos problemų.

„Sunku suvokti šių pokyčių logiką, nes deklaruojant išties gerą tikslą – stiprinti resocializaciją – resocializacija yra papildoma tik tuščiais etatais, o atleidžiame šiuo metu penkis Saugumo valdymo skyriaus pareigūnus, kurie nesutinka savanoriškai pereiti į Resocializacijos skyrių, kur, natūralu, darbo pobūdis yra kitoks, funkcijos yra kitokios ir ne visi, atėję į tarnybą ir dirbę vienose pareigose, gali persikvalifikuoti ar nori tą daryti“, – teigė M. Dobrovolskis.

Viceministras atkreipė dėmesį, kad Saugumo valdymo skyriuose ir taip trūksta pareigūnų, todėl jų netekimas dar labiau apsunkins darbą. Jo vertinimu, dėl dabartinės pertvarkos saugumo padaliniai netenka patyrusių darbuotojų, o resocializacijos sistema negauna jokios realios naudos, nes naujos pareigybės lieka neužimtos.

Ministerija pabrėžia, kad pareigūnai turi teisę patys apsispręsti, ar nori keisti savo darbo pobūdį, todėl priverstinis perkėlimas ar grasinimas atleidimu nėra priimtinas būdas įgyvendinti reformą.

LKT vadovas pozicijos nekeičia – ministerija svarsto tarnybinį patikrinimą

Ketvirtadienį teisingumo ministrė susitiko su Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriumi Mindaugu Kairiu ir Kauno kalėjimo vadovu Mindaugu Zaikausku. Susitikimo metu ministrė paragino sustabdyti pareigūnų atleidimą ir peržiūrėti priimtus sprendimus, tačiau, pasak jos, LKT vadovas savo pozicijos nekeičia.

Ministerijos teigimu, M. Kairys laikosi nuomonės, kad pareigūnai, atsisakę pereiti dirbti į Resocializacijos skyrių, turi būti atleidžiami iš tarnybos. R. Tamašunienė pabrėžė, kad ministerija nesiekia kištis į pačios reformos turinį, tačiau privalo reaguoti į profesinių sąjungų skundus ir galimus darbo teisės pažeidimus.

Dėl susidariusios situacijos ministerija svarsto pradėti tarnybinį patikrinimą LKT direktoriaus atžvilgiu. Pasak ministrės, dialogas su tarnybos vadovybe kol kas nedavė laukto rezultato.

R. Tamašunienė taip pat priminė, kad M. Kairys jau anksčiau buvo sulaukęs dviejų tarnybinių nuobaudų. Pernai jam skirtas papeikimas ir griežtas papeikimas po tarnybinių patikrinimų, kurių metu nustatyti pažeidimai, susiję su tarnybos lėšų bei tarnybinio automobilio naudojimu. Tuomet buvo siūlyta LKT vadovą atleisti iš pareigų, tačiau to padaryti nepavyko, nes jam suteiktas pranešėjo statusas.

Šiuo metu Specialiųjų tyrimų tarnyba taip pat atlieka ikiteisminį tyrimą dėl galimo neteisėto poveikio M. Kairiui. Neoficialiais duomenimis, tyrimas gali būti susijęs su buvusio teisingumo ministro Rimanto Mockaus veiksmais. Pagal viešai skelbtą informaciją, LKT vadovas teisėsaugai galėjo pateikti įrašytą jų pokalbį.