Kaliniams – trumpesnės bausmės už organų donorystę

Į laisvę išeiti anksčiau būtų galima paaukojus organus

JAV, Masačusetso valstijoje įstatymų leidėjai pasiūlė šokiruojantį įstatymo projektą, pagal kurį įkalintiems nuteistiesiems būtų leidžiama paaukoti savo organus arba kaulų čiulpus ir taip sutrumpinti savąjį bausmės laiką.

Projekto iniciatoriai teigia, kad programa būtų pritaikoma visiškai savanoriškai ir kad pats nuteistasis turėtų teigiamai vertinti organų donorystės programą.

Vis dėlto, pasiūlymo kritikai pabrėžia, kad siūlymas ne tik kelia rimtų etinių ir moralinių, bet ir teisinių klausimų. Teisės ekspertai pažymi, kad pasiūlymo projektas gali prieštarauti federaliniams įstatymams, draudžiantiems pardavinėti žmogaus organus.

Projekto iniciatoriai siekia padėti rasinių mažumų bendruomenėms

Neseniai pasiūlyto įstatymo projektas numato, kad Masačusetso valstijos Bausmių vykdymo departamente būtų sukurta kaulų čiulpų ir organų donorystės programa. Pagal ją, įkalintiems asmenims bausmė būtų sutrumpinta nuo 60 dienų iki 1 metų, tačiau tik su sąlyga, kad kaliniai taptų kaulų čiulpų arba organų donorais [1].

Sukūrus donorystės programą, komitetas nuspręstų, kiek reikia paaukoti organų, kad bausmė būtų sumažinta, tačiau įstatymo projekte numatyta, kad programoje dalyvavusiam kaliniui bausmė gali būti sumažinta ne daugiau kaip 365 dienomis. Be to, Bausmių vykdymo departamentui būtų uždrausta gauti bet kokias išmokas už donorystę.

Masačusetso valstijos demokratų atstovė Judith Garcia, kuri ir yra viena iš įstatymo projekto autorių, teigia, kad pasiūlymas buvo pateiktas reaguojant į sveikatos apsaugos srityje pastebimą nelygybę, atsirandančią dėl „užburto neteisingo įkalinimo rato ir pernelyg griežto juodaodžių ir lotynų amerikiečių bendruomenių narių įkalinimo“.

Iš tiesų ekspertai yra linkę išskirti faktą, kad juodaodžių ir lotynų amerikiečių bendruomenės nariai turi didesnę riziką susirgti sveikatos sutrikimais, dėl kurių gali prireikti organų donorystės. Tuo tarpu dėl diskriminacinio įkalinimo daug donorystei tinkamų asmenų nėra įtraukiami į potencialių, tinkamų donorų sąrašą.

Kitas šio netipinio projekto bendraautorius, demokratų atstovas Carlosas Gonzalezas teigia, kad jų siūloma programa yra visiškai savanoriška, todėl etikos principų ji nepažeis. Įstatymų leidėjas taip pat pabrėžia, kad pritaikant šią donorystės programą praktikoje bus ypač svarbu gerbti „kalinių žmogiškąjį orumą ir veiksnumą, gerbti jų pasirinkimą aukoti kaulų čiulpus ar organus“ [2].

Distopinis siūlymas pažeidžia JAV įstatymus ir žmogiškumą

Vis dėlto, bent jau kol kas šis įstatymo projektas sulaukė daugiau kritikų, nei šalininkų. Beveik vieningai teigiama, kad siūlymas pažeidžia federalinius įstatymus dėl organų pardavinėjimo, be to, kelia aibę etinių klausimų. Būtent dėl to, abejojama, ar projektas nukeliaus į valstijos parlamentą.

Masačusetso Atstovų rūmų narys, demokratas Ronaldas Mariano ypač skeptiškai įvertino savo valstijos įstatymų leidėjų siūlymą.

„Tai kraštutinis būdas sumažinti bausmę. Nežinau, ar tai labai prasminga“, – sakė jis.

Dar kritiškiau projektą įvertino Bostono universiteto Visuomenės sveikatos mokyklos, sveikatos teisės, etikos ir žmogaus teisių centro direktoriaus George'o Annaso.

Pasak jo, siūlyti mažesnes bausmes mainais už organus yra ne tik neetiška, bet taip būtų pažeidžiami federaliniai įstatymai, nes laisvės atėmimo bausmės sutrumpinimas prilygsta apmokėjimui.

„Negalima nusipirkti organo. Tuo diskusija turėtų būti baigta. Tai kompensacija už paslaugas. Ar mes nepakankamai išnaudojame kalinius?“, – teigia ekspertas.

Baudžiamojo teisingumo reformos šalininkų grupės prezidentas Kevinas Ringas teigia, kad pasiūlymas primena „distopinį romaną“.

„Skatinti organų donorystę yra gerai. Taip pat gerai yra mažinti pernelyg ilgas įkalinimo bausmes. Susieti šiuos du dalykus yra ydinga“, – mano jis.

Tuo tarpu JAV Kalinių teisinės tarnybos teisminių ginčų direktorius Džimas Pingeonas sako, kad daugelis Masačusetso kalinių net neatitiktų medicininių reikalavimų organų donorystei, o papildomų klausimų kelia ir donorystę pasirinkusių kalinių sveikatos priežiūra.

„Mes suvokiame didelę rasinės nelygybės problemą mūsų sveikatos sistemoje, dėl kurios BIPOC bendruomenės neproporcingai kenčia nuo organų ir kaulų čiulpų trūkumo. Tačiau esame susirūpinę dėl galimos prievartos ir netinkamos medicininės priežiūros poveikio įkalinimo įstaigose [3]“

Čikagos Lojolos universiteto bioetikos specialistė Takunda Matose teigia, kad aiškus bandymas žmonėms siūlyti bausmės sumažinimą už donorystę nėra priimtinas, nes įkalinti asmenys yra tokioje padėtyje, kai jų laisvės rinktis jau yra ribotos [4].

Už teisinės sistemos reformas kovojanti organizacija „Juodasis ir rožinis Masačusetsas“ taip pat pasisako prieš įstatymo projektą.

„Buvome šokiruoti, kai pamatėme skatinimo nuostatą, kuria siekiama įdiegti organų paėmimo programą Kalėjimų departamente. Iš esmės, negalima leisti žmonėms parduoti savo organus už laisvę“, – teigia organizacijos atstovai.

***

Pietų Karolina dar 2007 m. siekė sutrumpinti nuteistojo bausmę iki 180 dienų, jei tik kalinys nuspręstų paaukoti organus. Kilus pasipriešinimui, vėliau valstija nusprendė sukurti savanoriškos organų ir audinių donorystės programą, pagal kurią kaliniai gali paaukoti organus, tačiau už tai nieko negauna mainais.

2013 m. Juta tapo pirmąja valstija, kurioje kaliniams leidžiama paaukoti organus, jei jie miršta įkalinimo metu. Kitais atvejais federaliniams kaliniams leidžiama paaukoti organus tik šeimos nariams.