Kaliningrado krizė įsisiūbuoja: vieni jau ragina imti karo „šakes“, kiti – atsitraukti

Dėl Europos Komisijos sprendimo suburtas vadovų susitikimas

Sankcijomis Rusijai kirtusi Lietuva greitai mūšio lauke gali likti viena. Jau akivaizdu, kad Lietuvos ir Europos Sąjungos supratimas apie sankcijų taikymą skiriasi, tačiau Lietuva nepripažįsta padariusi klaidą ir užsimojo vetuoti EK sprendimą nusileisti Rusijai ir atblokuoti sankcionuojamų prekių tiekimą į Kaliningradą. Lietuva ruošiasi eiti „iki galo“ net ir tuo atveju, jei liktų be oficialios ES paramos. Šiuo klausimu nesutaria net patys politikai – vieni ragina imti karo „šakes“, kiti – atsitraukti, o štai šalies premjerė teigia, kad Putino kalbos apie savo stiprybę ir kitų silpnybę pastarąjį dešimtmetį jau tapo mantromis.

Šalies vadovams šiandien susitikus Prezidentūroje, buvo aptartos EK atnaujintos gairės dėl sankcijų Kaliningrado tranzitui įgyvendinimo. Prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Kęstutis Budrys pernelyg neatviravo, kas gi susitikimo metu buvo svarbaus nuspręsta, bet pabrėžė, kad susitikime buvo sutarta dėl pagrindinių principų ir pamatinių nuostatų, kurių Lietuva turėtų laikytis [1].

Susitikime dalyvavo prezidentas G. Nausėda, premjerė I. Šimonytė, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis bei kitų institucijų atstovai.

Susirinkimas buvo surengtas reaguojant į sekmadienį pasirodžiusį EK sprendimą atblokuoti sankcionuojamų prekių tranzitą į Kaliningradą, reaguojant į Rusijos išsakytą poziciją dėl atsako [2].

Taigi, kol Lietuva imasi drakoniškos pozicijos Rusijos atžvilgiu, EK, panašu, pradėjo šalintis tokios Lietuvos pozicijos ir, tikėtina, jog mūšio lauke liksime be oficialios ES paramos.

Anot europarlamentaro Petro Auštrevičiaus, jei toks dokumentas bus priimtas, Rusijos agresija neabejotinai bus nukreipta į Vilnių, o tai, pasak jo, reiškia, kad kiltų „rimta tarptautinė krizė“ [2].

Tačiau net ir tai Lietuvos nesustabdė – šalis pareiškė oficialų savo nesutikimą su šiomis sąlygomis ir reikalauja, kad šis klausimas būtų pateiktas politinei diskusijai.

Premjerė sako, kad Rusijos grasinimai jau tapo mantromis

Panašu, kad į galimą grėsmę nusispjovė ministrė pirmininkė I. Šimonytė. Jos tvirtinimu, Lietuvos pozicija labai paprasta ir nekintanti – Rusijai turi būti įgyvendinamos sankcijos ir bet kokie priimami sprendimai esą „neturi kompromituoti pačios Europos Sąjungos“ [3].

„<...>. Europos Komisija atsiuntė dokumentą, kuris, mūsų supratimu, turi labai daug neaiškumų ir sukelia papildomų problemų. Į visas tas problemas mes EK dėmesį atkreipėme, kiek žinome, Komisijos darbas vyksta toliau“, – sakė premjerė [3].

Visgi, neigiamas Komisijos atsakas, pasak I. Šimonytės, nebūtų traktuojamas kaip Lietuvos pralaimėjimas. Pasak jos, Rusijos propaganda kiekvieną dalyką gali pateikti kaip kitų pralaimėjimą, tad vargintis čia net neverta.

O kalbos, pasak Vyriausybės vadovės, kad Putinas „visus nugali ir prieš visus laimi“, jau tapusios savotiška mantra, girdima dešimt ir jau gal net daugiau metų. Pasak jos, labai svarbu paskui šias mantras nebėgti [3].

Problema tik Rusijos propagandoje?

Pirmadienį taip pat pasirodė ir parlamento vadovės V. Čmilytės-Nielsen patarimai „nepilti vandens ant propagandos malūno“. Anot jos, problemą dėl tranzito blokavimo išpučia ne kas kitas kaip Rusijos skleidžiama dezinformacija.

„99 proc. prekių, keleiviai važiuoja ir vyksta, mes šiandien kalbame apie 1 proc., ir tikrai nepilkime vandens ant propagandos malūno, nes, kaip žinoma, problema išpučiama Rusijos propagandos, palyginti su tuo, kas yra dabar“, – teigė V. Čmilytė-Nielsen [7].

Tačiau nuo komentarų apie EK šiuo metu rengiamas gaires, politikė kol kas susilaikiusi, mat procesas dar vyksta, detalės dar derinamos.

Parlamentarų nuomonės išsiskyrė

Tačiau Kaliningrado blokados klausimu vieningos pozicijos Seime pasiekti nepavyko. Štai Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas teigia, kad nors Lietuva ir galėjo išvengti sankcijų Kaliningradui taikymo, anot jo, bet kokios išimtys „žudo sankcijas“ [4].

Pasak jo, nederėtų baimintis Rusijos bauginimų, mat ji to ir siekia – nužudyti sankcijas. Esą baimintis „kažkokio patrepsėjimo“ esą neverta – juk nerimtai pasirodys Lietuva staiga atšaukusi įvestas sankcijas. O visa tai, pasak politiko, yra bausmė už Rusijos pradėtą karą Ukrainoje.

L. Kasčiūnas taip pat pabrėžė, kad vienas iš būdų, kaip Maskva gali atsakyti į taikomą Kaliningrado blokadą esą yra energetiniai apribojimai, tačiau ir jie Lietuvai esą nebaisūs, mat valstybė jau atlikusi daug namų darbų ir užsitikrinusi elektros tiekimą ir be BRELL sistemos, jei kartais nuo jos būtų atjungta [5].

NSGK pirmininkas taip pat išsklaidė nuogąstavimus ir dėl prasidėsiančio konflikto. Pasak jo, Rusija negali kariauti dviejų karų vienu metu, o juos esą sulaiko ir tai, kad Lietuva – NATO šalis.

„<...>. Gali daryti provokacijas, įgyvendinti lokalų algoritmą, bet kalbėti apie kažkokią karinę invaziją, jie tiesiog nepajėgūs“, – tvirtino L. Kasčiūnas [5].

Agresyvią Lietuvos poziciją sukritikavo ekspremjeras, Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ lyderis Saulius Skvernelis. Pasak jo, kiekvienu atveju, kai svarstomi sankcijų paketai, visų pirmą valstybės įvertina ir galimas viso to grėsmes, o Lietuva to arba neįvertino arba yra labai drąsi [6].

Kita vertus, prašyti išimties dėl atsiradusių apribojimų, pasak S. Skvernelio, dabar nėra tikslo, mat sankcijos turi būti paveikios, o ar dabar jos tokios yra ir ar buvo vertos to, kokią reakciją iššaukė – abejotina.

Laikosi „kiškio drąsuolio“ pozicijos

Praėjusios savaitės pabaigoje užsienio žiniasklaidoje paplito žinia, kuria EK mėgino išsiginti Lietuvos pozicijos, esą nuomonės dėl sankcijų Kaliningradui – išsiskyrė. Briuselyje populiariame Politico.eu naujienlaiškyje „Brussels Playbook“ buvo nušviesta kiek kitokia EK pozicija – atstovo spaudai Erico Mamerio teigimu, Lietuva turi taikyti proporcingus kelių ir geležinkelių tranzito per ES teritoriją patikrinimus siekiant užtikrinti, kad nebūtų vengiama sankcijų, bet tuo pačiu ir kad būtų sudarytos sąlygos laisvam tranzitui.

Primename, kad minimos sankcijos įsigaliojo šių metų birželio 17 d., o įtampa tarp Rusijos ir NATO dar labiau auga.

Rusijos atstovų teigimu, Rusija tikrai atsakys į tokius neteisėtus veiksmus, o pasekmes pajus Lietuvos gyventojai.

Įtampą tarp Maskvos ir ES dar labiau padidino Lietuvos slėpimasis po sąjungos šydu siekiant visą kaltę suversti būtent jai – esą Lietuva tik vykdė ES sankcijas, o Europos blokas ją palaikė [8]. Tačiau kaip bebūtų, užsienio žiniasklaidoje mirgančiuose straipsniuose kalbama tik apie Lietuvos arba Vilniaus, bet ne ES taikomas sankcijas.