KAM kuriozas: oro pavojų sostinės apylinkėse paskelbė dėl skridusių paukščių?

Vilniaus regione buvo paskelbtas oro pavojus

Sekmadienio popietę Vilniaus regiono gyventojų telefonus pasiekė perspėjimai apie galimą pavojų iš oro. Įtarus, kad į Lietuvos oro erdvę galėjo patekti bepilotis orlaivis, keliose savivaldybėse paskelbtas „Geltonas“ grėsmės lygis, o situacijai patikrinti į orą pakilo NATO naikintuvai. Vėliau paaiškėjo, kad radarų užfiksuotas objektas grėsmės nekėlė, todėl perspėjimas buvo atšauktas.

Oro pavojus sekmadienį buvo paskelbtas Vilniaus mieste, Vilniaus ir Trakų rajonuose bei Elektrėnų savivaldybėje. Gyventojai apie situaciją informuoti perspėjimo pranešimais mobiliuosiuose telefonuose [1].

Tuo metu nustatytas „Geltonas“ pavojaus statusas. Jis reiškia, kad tiesioginė ataka dar nevyksta, tačiau gali kilti grėsmė, todėl žmonėms rekomenduojama būti pasiruošusiems greitai reaguoti, žinoti artimiausias priedangas ir sekti oficialią informaciją.

Tokio sprendimo imtasi radarams užfiksavus įtartiną objektą. Buvo svarstoma, kad jis galėjo būti bepilotis orlaivis, todėl institucijos nusprendė situaciją vertinti kaip potencialią grėsmę, kol nebus nustatyta, kas tiksliai matoma radarų ekranuose.

Neaiškaus objekto patikrinti kilo naikintuvai

Siekiant nustatyti radarų fiksuotą objektą, iš Šiaulių karinės oro bazės buvo pakelti NATO oro policijos misiją vykdantys naikintuvai. Jų užduotis buvo priartėti prie numanomo taikinio ir vizualiai išsiaiškinti, kas juda Lietuvos oro erdvėje.

Dar sekmadienio paryčiais Karinių oro pajėgų radarai ties Varėna buvo užfiksavę kitą žymą, judėjusią Kaliningrado kryptimi. Kariuomenės duomenimis, daugiau įtartinų požymių tuo metu nebuvo, o objektas maždaug per 20 minučių paliko Lietuvos teritoriją. Dėl to nei oro pavojaus signalas, nei naikintuvų pakėlimas tuomet nebuvo būtinas.

Popietę situacija buvo vertinama rimčiau. Radarų ekranuose pasirodė panaši žyma, tačiau šį kartą buvo daugiau požymių, galėjusių rodyti galimą grėsmę. Be kita ko, buvo vertinama tikimybė, kad objektas juda iš Baltarusijos pusės, todėl pasirinkta imtis papildomų saugumo priemonių.

Pavojus atšauktas, gyventojams leista grįžti prie įprastos veiklos

Vėliau Lietuvos kariuomenė ir Nacionalinis krizių valdymo centras paskelbė, kad tiesioginės grėsmės nebėra. Gyventojams išsiųstuose naujuose pranešimuose nurodyta, jog pavojaus lygis pakeistas į „Baltą“.

Šis statusas reiškia, kad žmonės gali palikti priedangas bei kitas saugias patalpas ir tęsti įprastą veiklą. Vis dėlto gyventojai raginami neprarasti budrumo ir toliau stebėti oficialius institucijų pranešimus.

Panašių incidentų Lietuvoje būta ir anksčiau. Birželio 13-ąją Vilniaus apskrityje oro pavojus taip pat buvo paskelbtas dėl radarų pastebėto objekto, turėjusio bepiločiam orlaiviui būdingų požymių. Vėliau nustatyta, kad tai buvo meteorologinis balionas.

Gegužės 21 dieną perspėjimai skelbti Utenos apskrityje, kai buvo pranešta apie į Lietuvos teritoriją patekusius du dronus. Dar dieną anksčiau Vilniaus apskrityje buvo paskelbtas „Raudonas“ grėsmės lygis, reiškiantis tiesioginį pavojų gyventojų saugumui.

Kariuomenė paaiškino, kodėl buvo nuspręsta veikti nedelsiant

Po incidento Lietuvos kariuomenė pateikė išsamesnį paaiškinimą ir pabrėžė, kad sekmadienį buvo fiksuoti du atskiri įvykiai. Pirmuoju atveju papildomų pavojaus požymių nebuvo, todėl naikintuvai nekilo, tačiau popietę susiklosčiusi situacija turėjo daugiau rizikos indikatorių.

Kariuomenė pažymėjo, kad naikintuvų pakėlimas dar nereiškia patvirtintos atakos. Jų pagrindinė užduotis – patikrinti, ką iš tiesų užfiksavo radarai.

„Naikintuvų tikslas – vizualiai atpažinti radare matomą tašką ir tuomet pagal tai, ką pamato pilotai, elgiamasi toliau“, – aiškino Lietuvos kariuomenė.

Šįkart pilotams pavyko nustatyti, kad potencialiai pavojingu palaikytas objektas iš tikrųjų buvo paukščiai. Kariuomenės teigimu, tam tikromis sąlygomis jų judėjimas radarų ekranuose gali priminti bepiločių orlaivių skrydį.

„Šiuo atveju pilotai identifikavo paukščių būrį, kas šiaip yra įprasta rudenį, tačiau pasitaiko, kad radaruose jie juda panašia trajektorija ir greičiu kaip kai kurie dronai“, – nurodė Lietuvos kariuomenė.

Kariuomenė pabrėžė, kad iki galutinio objekto atpažinimo tokiais atvejais vadovaujamasi saugumo procedūromis. Institucijos renkasi galimą pavojų patikrinti iš karto, užuot rizikavusios per vėlai sureaguoti į realią grėsmę.