Kariuomenės plėtra keis regionus: Lazdijų ir Jurbarko rajonams žadamos investicijos

Lazdijų ir Jurbarko rajonuose bus steigiami ir plečiami poligonai

Milijoninės investicijos ir nauji kariniai projektai – taip artimiausiais metais keisis Lazdijų ir Jurbarko rajonai. Antradienį Krašto apsaugos ministerijoje bus pasirašyti susitarimai, kurie šioms savivaldybėms atvers kelią papildomam valstybės finansavimui dėl planuojamų poligonų steigimo ir plėtros.

Dokumentus pasirašys krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas, Lazdijų rajono merė Ausma Miškinienė bei Jurbarko rajono meras Skirmantas Mockevičius. Numatyta, kad lėšos bus skirtos keliams, viešajai infrastruktūrai ir kitoms vietos bendruomenėms svarbioms sritims, kurias paveiks didėjantis kariuomenės aktyvumas [1].

Dar pavasarį Krašto apsaugos ministerija panašius susitarimus sudarė su kitomis poligonus turinčiomis savivaldybėmis. Tuomet įvairiems rajonams buvo numatyta apie 11 mln. eurų finansavimo. Tačiau Lazdijų ir Jurbarko rajonai į šį etapą nepateko, nes tuo metu dar nebuvo galutinai priimti įstatymai dėl Kapčiamiesčio poligono steigimo ir Tauragės poligono plėtros.

Kapčiamiestyje – naujas poligonas

Situacija pasikeitė gegužės pradžioje, kai prezidentas Gitanas Nausėda pasirašė reikalingus teisės aktus. Po šio sprendimo abi savivaldybės galėjo pradėti derybas dėl papildomo finansavimo, kuris bus apskaičiuojamas pagal poligonų teritorijų dydį.

Kapčiamiesčio poligonas Lazdijų rajone laikomas vienu svarbiausių naujų karinės infrastruktūros projektų Lietuvoje. Planuojama, kad pirmosios karinės pratybos čia vyks nuo 2028 metų, o iki 2030-ųjų bus įrengtos šaudyklos bei kita reikalinga infrastruktūra. Būsima teritorija apims apie 14,6 tūkst. hektarų.

Didelę jos dalį sudaro privatūs miškų paskirties sklypai, todėl projektas palies ir vietos gyventojus bei žemės savininkus.

Nausėda: Kapčiamiesčio poligonas stiprins šalies gynybą

Tuo tarpu didelio visuomenės atgarsio sulaukusį Kapčiamiesčio poligono steigimo įstatymą jį pasirašęs prezidentas G. Nausėda vadina strategiškai svarbiu sprendimu Lietuvos saugumui. Anot jo, kartu su didinamu gynybos finansavimu tai rodo aiškų valstybės apsisprendimą stiprinti kariuomenę ir vykdyti NATO įsipareigojimus [2].

Jo Ekscelencija pabrėžė, kad poligonas bus svarbus nacionalinės divizijos formavimui bei karių rengimui, tačiau kartu ragino nepamiršti ir vietos gyventojų interesų – investuoti į infrastruktūrą, sveikatos paslaugas bei regiono plėtrą.

G. Nausėda taip pat pripažino, kad dalies Kapčiamiesčio bendruomenės nerimas dėl poligono yra suprantamas. Pasak jo, valdžia privalo atvirai atsakyti į žmonių klausimus ir išlaikyti pasitikėjimą tarp valstybės bei vietos gyventojų.

Prezidentas pabrėžė, kad projektas dar tik prasideda, o visa reikalinga infrastruktūra bus kuriama etapais artimiausiais metais. Be to, jis pasiūlė poligonui suteikti Emilijos Pliaterytės vardą, taip pagerbiant 1831 metų sukilimo didvyrę.

Vyriausybė uždegė žalią šviesą Tauragės poligono plėtrai

Tuo tarpu kovo pabaigoje Vyriausybė pritarė Krašto apsaugos ministerijos siūlymui plėsti Tauragės karinį poligoną į Jurbarko rajono teritoriją. Numatyta poligono plotą padidinti daugiau nei 2,3 tūkst. hektarų, naudojant tik valstybinę žemę – privatūs sklypai į plėtros teritoriją nepateks [2].

KAM teigia, kad sprendimas būtinas dėl pasikeitusios saugumo situacijos regione ir augančių Lietuvos kariuomenės bei NATO sąjungininkų mokymų poreikių.

Kartu Vyriausybė numatė papildomas priemones Tauragės ir Jurbarko rajonams. Planuojama investuoti į kelių infrastruktūrą, stiprinti vietos ekonomiką, gerinti sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą bei didinti regionų atsparumą ir civilinę saugą.

KAM taip pat pabrėžė, kad karinė veikla bus vykdoma laikantis griežtų aplinkosaugos ir kultūros paveldo apsaugos reikalavimų, o vietos bendruomenėms žadamas papildomas finansavimas bendriems projektams.