Kanados žurnalistas, raginęs steigti „antivakserių“ koncentracijos stovyklas, staiga mirė būdamas 33 metų

Kanados žurnalistas mirė dėl neaiškių priežasčių

Užsienio žiniasklaida skelbia, kad netikėtai mirė vos 33 m. sulaukęs Kanados žurnalistas Ianas Vandaelis. Jis žinomas dėl savo pažiūrų į COVID-19 pandemijos valdymą [1].

Pandemijos piko metu jis ne tik aktyviai palaikė priverstinę vakcinaciją ir vakcinų pažymėjimų pritaikymą, bet ir rėmė idėją įsteigti atskiras stovyklas nesiskiepijusiems asmenims.

Vyras mirė po to, kai staiga buvo paguldytas į ligoninę. Po tęstinės hospitalizacijos jis buvo paskelbtas neurologiškai mirusiu. Apie tai socialiniuose tinkluose pranešė jo šeima.

Jo staigios mirties priežastis nebuvo paviešinta, tačiau dalis internautų ėmė kvestionuoti, ar tai gali būti susiję su COVID-19 vakcina, kuria vyras buvo pasiskiepijęs.

Nors I. Vandaelis buvo patyręs verslo žurnalistas, dirbęs reporteriu ir redaktoriumi tokiuose leidiniuose kaip „Financial Post“ arba „Bloomberg“, tačiau socialinėje žiniasklaidoje jis daugeliui įsiminė būtent dėl savo pranešimų, kuriuose pasisakydavo už priverstinę vakcinaciją nuo koronaviruso, ribojimus ir kontrolę, skiepų mandatus ir net „antivakserių“ stovyklas.

Pavyzdžiui, viename pandemijos metu paskelbtame socialinės žiniasklaidos įraše žurnalistas teigė, kad reikėtų dovanomis ar finansiškai skatinti visuomenę skiepytis. Jis taip pat sakė, kad daugelyje ne pirmo būtinumo vietų, turi galio skiepų pažymėjimas.

Jau kitame įraše jis ragino Toronto policiją atleisti iš darbo nevakcinuotus pareigūnus, sakydamas, kad pasirinkimas nesiskiepyti yra moralinis ir etinis bailumas.

COVID-19 vakcina nevakcinuotus žmones siūlyta uždaryti į stovyklas

Žurnalistas I. Vandaelis buvo ir idėjos, jog nesiskiepiję piliečiai, turėtų būti uždaryti į atskiras „anitvakserių“ stovyklas, šalininkas.

Iš tiesų, kalbos apie tai, kad Kanados vyriausybė svarsto galimybę sukurti nevakcinuotų žmonių stovyklas buvo plačiai paplitusios socialinėje žiniasklaidoje. Kilus panikai, Kanados vyriausybės pareigūnai turėjo viešai perspėti žmones netikėti viskuo, ką perskaito internete, ragino neskleisti dezinformacijos [2].

Tačiau alternatyvios žiniasklaidos platformos skelbė istorijas apie stovyklą Manitoboje, kurioje gali tilpti apie 100 žmonių. Stovykla būtų pritaikoma tiems, kurie neturi kur izoliuotis patys. Tokia informacija plito kaip tik tuo metu, kai visi keliaujantys į Kanadą, grįžę turėjo priverstinai karantinuotis. Daugelis atvykusių dėl to turėjo 14 dienų karantinuotis viešbučių kambariuose ar apartamentuose.

JAV taip pat buvo kilusios diskusijos dėl tokių stovyklų įsteigimo. Tuomet „Instagram“ tinkle paplito įrašas, jog prezidentas Joe Bidenas planuoja siųsti nevakcinuotus amerikiečius į „karantino stovyklas“. Buvo teigiama, kad J. Bidenas nurodys sulaikyti žmones „neribotą laiką, o vėliau jie net bus nušauti“ [3].

Vėliau paaiškėjo, kad įrašo šaltinis yra svetainė „ValueWalk.com“. Tai finansinių naujienų portalas. Vis dėlto, originalios istorijos teksto apačioje pridėta, kad toks įrašas yra satyra. Baltųjų rūmų atstovai vėliau taip pat pakomentavo, kad J. Bidenas komentarų apie priverstines stovyklas niekada nedalino.

Visiška kitokia situacija buvo fiksuojama Kinijoje, kur tokių stovyklų statybų niekas net neslėpė. Pavyzdžiui, 2021 m. pasaulio žiniasklaida skelbė, kad Kinija stato didžiulę karantino stovyklą, kurioje galėtų gyventi daugiau nei 4000 žmonių [4].

Tokias statybas paskatino viename šalies regione kilęs milžiniškas protrūkis. Tačiau ir kiti Kinijos atsako į pandemiją veiksmai nebuvo mažiau drakoniški. Pačiame COVID-19 plitimo įkarštyje Kinija uždraudė savo piliečiams bet kokį socialinį kontaktą, žmonės turėjo nuolat testuotis, o aptikus bent vieną sergantį, būdavo izoliuojami ištisi miestai.

Ne tik valdžia: drakoniškus ribojimus palaikė ir dalis visuomenės

Tačiau kalbant apie perteklinius pandemijos metu taikytus apribojimus, būtina kalbėti ne tik apie valdžios sprendimus, bet ir visuomenės nuotaikas. Nors dalis piliečių priešinosi karantinui, vakcinacijai arba vakcinos pasų pritaikymui, kiti šias iniciatyvas aktyviai rėmė, peikė nesiskiepijusius.

Pavyzdžiui, pandemijos metu atlikta apklausa parodė, kad daugelis kanadiečių pasisakė už itin griežtas bausmes neskiepytiems. 37 proc. respondentų teigė, kad būtų priimtina nevakcinuotiems žmonėms nutraukti viešai finansuojamų sveikatos priežiūros paslaugų teikimą, o net 27 proc. sakė, kad būtų tinkama pritaikyti net trumpą laisvės atėmimo bausmę [5].

Apklausoje taip pat buvo klausiama apie įvairias kitas baudžiamąsias priemones tiems, kurie atsisako privalomo skiepijimo. 33 proc. apklausos respondentų teigė, kad būtų priimtina neleisti šiems žmonėms atnaujinti vairuotojo pažymėjimo.

61 proc. respondentų teigė, kad būtų gerai, jei neskiepyti asmenys mokėtų piniginę sveikatos priežiūros priemoką. Dalis respondentų pridėjo, kad neskiepyti žmonės turėtų patys mokėti ir už intensyvios terapijos paslaugas.

Daugiau nei trys ketvirtadaliai apklaustųjų, 77 proc. teigė, kad būtų priimtina įvesti apribojimus, neleidžiančius tiems, kurie atsisakytų privalomos vakcinacijos patekti į viešąsias erdves.

„Maru Public Opinion“ apklausa taip pat parodė, kad du trečdaliai kanadiečių pasisakė už privalomas vakcinas visiems, vyresniems nei penkerių metų.

Paklausti, kaip žiūri į tuos, kurie atsisako skiepytis, 48 ​​proc. respondentų teigė, kad tie asmenys yra atsakingi už sveikatos priežiūros sistemos perpildymą, o 40 proc. apibūdino juos kaip žmones, „kurie trukdo pradėti normalų gyvenimą“. Dar 36 procentai teigė, jog nevakcinuoti žmonės yra klaidinami sąmokslo teorijų ir kelia pavojų visuomenei.

Paklausti, ar turi užuojautos neskiepytam asmeniui, kuris sunkiai suserga arba miršta nuo COVID-19, tik 27 proc. apklaustųjų atsakė teigiamai. 19 proc. teigė, kad jaučia empatiją, o kiti susilaikė neatsakę į šį klausimą.