Kapčiamiesčio gyventojai tyliai aprauda savo sodus: bendruomenė su nerimu laukia sprendimų

Kapčiamiesčio gyventojai bijo netekti namų: karinis poligonas verčia kirsti dalį sodybų

Ne visi Lietuvos gyventojai naujus metus pasitiko džiaugsmingai – Kapčiamiesčio gyventojams, kuriame planuojamas karinis poligonas, 2026-ieji taps išbandymų metais. Vardan bendro tikslo teks paaukoti ne ką kitą, o savo ilgai puoselėtus namus ir sodybas.

Gyventojai į tai žiūri per liūdesio ir nostalgijos prizmę – juk senieji kaimo žmonės dar prisimena, kaip sovietmečiu be gailesčio griovė sodybas ir rovė medžius be realios galimybės rinktis, ir sako, kad dabartinė situacija jiems kelia skaudžias istorines asociacijas.

„Mūsų didžiausia klaida, kad galvojome, jog „savi“ visada yra savi. Apgavo mus subtiliai“, – sako vietos gyventoja. Pasak jos, pastaraisiais metais stiprėja jausmas, kad net sprendimai, kurie pristatomi kaip savi ar nacionaliniai, nebūtinai atitinka vietos žmonių interesus. Šie žodžiai atspindi dalies bendruomenės nusivylimą ir prarasto pasitikėjimo jausmą, kuris pastaraisiais mėnesiais tik stiprėja.

Kitas gyventojas liūdnai pastebi, kad kaip apskritai galima planuoti kurti savo ateitį ir kurtis kur nors sodyboje, jei bet kada visa tai gali būti „sulyginta su žeme“. Prie to pačio vietiniai pastebi ir įdomią tendenciją – gimstamumas Lietuvoje jau pasiekė rekordines žemumas, apie tai nuolat kalbama, tačiau realūs veiksmai rodo ką kita – šeimos tiesiog bijo gyventi, kai nežino, kas laukia rytoj.

Istorija kartojasi? Žmonės jaučiasi bejėgiai prieš valstybės sprendimų mastą

Istorinė atmintis Kapčiamiesčio bendruomenei itin jautri. Vienas senųjų gyventojų pasakoja, kaip 1975 m. šeima buvo priversta palikti savo sodą.

„Turėjome didelį sodą, už kurį valstybė sumokėjo nemažus pinigus. Namas buvo senas, nugriautas ir panaudotas malkoms. Sudėjus visus pinigus mama nupirko gerą namą Varėnos rajone.“ Dabar istorija kartojasi, tik kitaip.

Gyventojai sako, kad situacija ne tik materialiai skaudina, bet ir griauna jų tapatybę. „Kapčiamiesčio žmonės turi būtinai atstatydinti merę. Tai gal situacijos nepakeis, bet bus gera pamoka ne tik jai“, – sako kitas gyventojas. Šie raginimai atspindi dalies bendruomenės emocinę reakciją į situaciją.

Sodybos, medžiai, senieji ūkiniai pastatai – tai gyventojams daugiau nei turtas. Tai prisiminimai, šeimos istorijos, kartų darbas. Dabar, kai vėl kyla grėsmė jų sunaikinimui, Kapčiamiesčio žmonės bando išsaugoti tai, kas liko – rengia susirinkimus, rašo, kreipiasi ir į valdžią, dalinasi savo istorijomis su žiniasklaida.

Kapčiamiesčio istorija primena, kad net nepriklausomoje Lietuvoje gyventojai gali jaustis bejėgiai prieš sistemines sprendimų jėgas. Jų sodybos – ne tik namai, bet ir gyvoji istorija, kurios ištrynimas būtų praradimas ne tik vietos bendruomenei, bet ir visai Lietuvos atminčiai.

Gyventojai beldžiasi į Nausėdos duris: prašo stabdyti poligono planus

Tuo tarpu dabar vienintele Kapčiamiesčio gyventojų viltimi tapo jų prezidento rinkimų metu itin palaikytas Jo Ekscelencija Gitanas Nausėda, kurį jie pakvietė atvykti ir tiesiogiai kalbėtis. 2024 m. vykusiuose Lietuvos Respublikos prezidento rinkimuose Kapčiamiestis pasižymėjo gana dideliu rinkėjų aktyvumu – balsuoti atėjo daugiau nei pusė į rinkėjų sąrašus įrašytų gyventojų, o rezultatai parodė aiškų bendruomenės palaikymą dabartiniam šalies vadovui, kuris surinko daugiau nei pusę balsų ir ryškiai aplenkė artimiausius konkurentus, palikdamas kitus kandidatus su gerokai kuklesniais rezultatais.

Prezidentui pareiškus, kad jis neatmeta galimybės atvykti į vietą ir išgirsti gyventojų nuogąstavimus, bendruomenė oficialiai pakvietė jį atviram dialogui, tikėdamasi sprendimų, o ne formalių paaiškinimų.

Nors valstybė projektui numatė apie 40 mln. eurų kompensacijoms ir vidutiniškai iki 100 tūkst. eurų už sodybą, dalis gyventojų tokius pasiūlymus vertina skeptiškai, pabrėždami, kad jokios piniginės išmokos ar būsimos investicijos neatlygins prarastų namų, ryšio su žeme ir suardyto nusistovėjusio gyvenimo.