Karas Artimuosiuose Rytuose kelia naftos kainas – kiek brangs degalai?

Po smūgių Irane iškart pakilo naftos kainos

Po JAV ir Izraelio smūgių Iranui bei Teherano atsakomųjų veiksmų rinkos sureagavo žaibiškai. Pirmadienį prekyboje „Brent“ rūšies nafta šoktelėjo daugiau nei 7 proc., trumpam pasiekdama apie 82 JAV dolerius už barelį. JAV WTI nafta kilo iki maždaug 71–75 dolerių ribos.

Dar sekmadienį prekyboje už biržos ribų (tiesiogiai tarp rinkos dalyvių – bankų, fondų, prekybos namų ar energetikos kompanijų) fiksuotas net 10 proc. kainų šuolis. [1]

Analitikai perspėja, kad jei sutrikimai Persijos įlankoje užsitęs, kainos gali artėti prie 90 ar net 100 dolerių už barelį ribos. Paskutinį kartą tokie lygiai buvo matyti ankstyvuoju Rusijos ir Ukrainos karo etapu 2022 metais.

Rinkas labiausiai sukrečia ne patys smūgiai, o jų pasekmės energijos tiekimui. Kovos vyksta netoli Hormūzo sąsiaurio – vietos, per kurią keliauja didelė dalis pasaulio naftos.

Atakos Hormūzo sąsiauryje gali nulemti, kiek mokėsime už kurą

Per Hormūzo sąsiaurį juda maždaug penktadalis pasaulio naftos ir didelė dalis suskystintų gamtinių dujų. Po Irano perspėjimų ir atakų prieš tanklaivius dalis laivybos bendrovių sustabdė reisus, o draudikai atšaukė arba apribojo rizikos draudimą. [2]

Pranešta, kad mažiausiai trys tanklaiviai Persijos įlankos pakrantėje buvo apgadinti, žuvo vienas jūrininkas. Omanas patvirtino pirmą ataką prieš naftos tanklaivį Hormūzo sąsiauryje. Jei laivyba šiame regione būtų ilgesniam laikui paralyžiuota, pasaulinė rinka netektų 8–10 mln. barelių per dieną tiekimo.

Analitikų vertinimu, net ir trumpalaikis sąsiaurio uždarymas sukeltų grandininę reakciją visame pasaulyje. Kai brangsta energija, brangsta ir prekės bei paslaugos – galiausiai už tai moka žmonės.

Pasaulis ieško išeities, bet kainų augimas gali tęstis

Nepaisant įtampos, dalis rinkos dalyvių mano, kad tiekimo trūkumą būtų galima iš dalies kompensuoti. OPEC+ šalys paskelbė apie simbolinį gavybos didinimą – apie 206 tūkst. barelių per dieną nuo balandžio. Saudo Arabija ir Jungtiniai Arabų Emyratai taip pat gali padidinti eksportą, tačiau jų rezervinės galios ribotos.

Kinija importuoja apie 1,6 mln. barelių Irano naftos per dieną, turi dideles strategines atsargas. Šalis galėtų laikinai pereiti prie alternatyvių tiekėjų ir pirkti daugiau naftos iš kitų šalių, pavyzdžiui, Rusijos. Tačiau jei karas užsitęs, to gali nepakakti.

Finansų rinkos po konflikto įsismarkavimo reagavo atsargiai: aukso kaina pakilo daugiau nei 2 proc., Azijos biržos smuko, o JAV išankstiniai akcijų indeksų sandoriai rodė kritimą. Kol karas tęsiasi, nafta brangsta – o tai reiškia brangesnius degalus ir šildymą.