Karas Izraelyje jau paveikė Europos šalių valiutas

Miglotos ateities perspektyvos veikia finansų rinkas

Pastarosiomis dienomis šveicariško franko kursas euro atžvilgiu pasiekė aukščiausią metinę reikšmę. Neapibrėžta tarptautinė situacija Artimuosiuose Rytuose verčia verslininkus ir investuotojus ieškoti saugesnių aktyvų, todėl euro ir frako keitimo santykis gali pasiekti istorinį maksimumą. Prieš keletą dienų euro kursas šveicariško franko atžvilgiu nusmuko iki rekordiškai žemos ribos - 0,9456 franko. Pastarosiomis dienomis jis ūgtelėjo tik 95 santimais. [1]

Kai prieš daugiau negu 20 metų euras pasirodė, ir net prieš finansinės 2007/2008 metų krizės pradžią, jis kainavo daugiau negu 1,6 franko. Tačiau nuo tada jis beveik kasmet pigo. Kai 2015 metų Šveicarijos nacionalinis (centrinis) bankas panaikino stabilų minimalų poros frankas-euras keitimo kursą, euras trumpam buvo smuktelėjęs iki 0,85 franko, tačiau klausimas – ar jis tikrai buvo parduodamas už tokią kainą – vis dar kelia nemažai ginčų.

Atitinkamai, mažiausia reikšme šiai dienai laikomas kiek mažesnis negu 0,95 franko kursas. Toks buvo pasiektas 2022 metų rugsėjį, reaguojant į besitęsiančią Rusijos agresiją prieš Ukrainą. Visgi neseniai kursas nusileido žemiau šitos ribos.

„Franko stiprėjimą lėmė geopolitiniai įvykiai Artimuosiuose Rytuose, - agentūrai AWP patikslino Antjė Prefkė (Antje Praefcke), banko „Commerzbank“ valiutų analitikė. – Investuotojų nenoras rizikuoti lemia tai, kad dabar pinigai teka į patikimas valiutas-saugyklas, tokias kaip JAV doleriai ar Šveicarijos frankai bei investuojami į auksą.“

Prognozuoti ateitį šiandiena dar anksti

Tam, kas vyks toliau, tikėtina, didžiausią įtaką darys situacija Gazos Ruožo regione. „Kol kas Izraelio kariuomenė nepradėjo ir neužbaigė savo planuoto sausumos puolimo. Taip pat neaišku, kaip į jį sureaguos aplinkinės arabų šalys, todėl šiandien kalbėti apie situacijos normalizaciją dar ankstoka“, - Tomas Flury (Thomas Flury), UBS valiutų ekspertas, franko stiprėjimą taip pat linkęs sieti su įvykiais Artimuosiuose Rytuose. Tikėtina, kad tolesnis situacijos vystymasis bus tampriai susijęs su konflikto eiga. Blogiausiu scenarijumi, jo vertinimu, būtų krizės geografinė plėtra. „Jeigu į konfliktą įsitrauks daugiau šalių, tai tik padidins neapibrėžtumą ir paskatins franko stiprėjimą“, - prognozuoja jis.

Tomas Štukis (Thomas Stucki) „St. Galler Kantonalbank“ banko Investicijų skyriaus vadovas, nusiteikęs ne taip pesimistiškai. Bent kol kas jis nemato priežasčių, dėl kurių konfliktas turėtų užsitęsti. „Dažniausiai politiniai įvykiai lemia tik trumpalaikio pobūdžio nerimą. Ilgalaikį poveikį finansų rinkoms jie gali turėti tik tuo atveju, jeigu radikaliai pakeis pasaulinės ekonomikos vystymosi perspektyvas. Vertinant patį Artimųjų Rytų regioną, jis pasaulinėje ekonomijoje nevaidina reikšmingo vaidmens. Pokyčiai galimi tik tokiu atveju, jeigu konfliktas apims Iraną, Saudo Arabiją ar Katarą, tačiau, šiai dienai, jokių tokios plėtros požymių nėra“, - pabrėžė jis.

Šveicarijos frankui jau daugiau negu 170 metų. Valiuta buvo sukurta 1850 metais, tačiau tuomet ji buvo susieta su Prancūzijos finansų sistema. Pirmosios frankų monetos taip pat buvo kaldinamos Paryžiuje, kadangi Berno Federalinė monetų kalykla buvo atidaryta tik 1853 metais. Ir tuomet tikrai mažai kas galėjo pagalvoti, kad neutralios šalies valiuta taps stipresnė negu gretima esančių didžiųjų valstybių. [2]

Reaguoja ir kitos pasaulinės rinkos

Nuogąstaujant, Izraelio planuojama įvykdyti sausumos invazija paskatins konfliktą išplisti po kitas Vidurio Rytų šalis, Azijos rinkose praėjusią savaitę buvo stebimas nuosmukis, o naftos kainos toliau kilo, pranešė „Elta“.

Nenoras rizikuoti dar labiau padidėjo, JAV centrinio banko vadovui Džeromui Povele (Jerome Powello) banko posėdyje paskelbus, kad palūkanų normos kol kas nebus keičiamos, nors ateityje jos gali būti vėl didinamos.

Iranas perspėjo galimai įsitrauksiantis į konfliktą, jei Izraelis pradės sausumos puolimą, tuo dar labiau padidindamas baimes, kad regione gali kilti platesnio masto konfliktas – keleto stebėtojų teigimu, toks scenarijus darosi vis labiau tikėtinas.

Vienas iš ženklų, kad tarptautiniai dalyviai jau įtraukiami į konfliktą, yra tas, kad, Pentagono teigimu, JAV karinio jūrų laivyno laivas ketvirtadienį numušė keletą raketų ir bepiločių orlaivių, kuriuos paleido Irano remiami huitų sukilėliai Jemene ir kurie galimai buvo nutaikyti į Izraelį.

Esant tikimybei, kad Vidurio Rytuose gali kilti karas, prabėgusį penktadienį vėl išaugo naftos pirkimo ir pardavimo kainos, Azijos biržose šoktelėjusios beveik procentu.

„Žaliavinės naftos priemoka dėl rizikos vėl šovė aukštyn,“ – sakė bendrovės „Vanda Insights“ atstovė Vandana Hari. - Tol, kol įtampa tarp Izraelio ir „Hamas“ bus didelė, žaliavinės naftos kainos toliau jautriai reaguos į eskalavimo ženklus.“