Karštis smogia greičiau, nei atrodo: medikai įspėja dėl pavojingos dehidratacijos

Karštomis vasaros dienomis organizmas skysčių netenka greičiau

Ilgai laukta šiluma džiugina gyventojus, tačiau medikai primena, kad karštomis dienomis būtina rūpintis sveikata. Ypač atsargūs turėtų būti žmonės, kurių organizmas sunkiau toleruoja karštį.

Respublikinės Šiaulių ligoninės medikai pastebi, kad per karščius gyventojai dažnai netausoja savęs. Žmonės ilgai būna saulėje, aktyviai juda ir per mažai geria skysčių, o būtent tai dažnai tampa negalavimų priežastimi.

Respublikinės Šiaulių ligoninės Nefrologijos-toksikologijos skyriaus gydytojas nefrologas Marius Bardauskas atkreipia dėmesį, kad vasarą žmonės dažnai išgeria per mažai skysčių. Karštomis dienomis labai svarbu palaikyti skysčių balansą ir vandenį gerti reguliariai, nelaukiant stipraus troškulio.

Dehidratacija gali sukelti galvos svaigimą, silpnumą ir sąmonės sutrikimą

Dehidratacija yra viena pavojingiausių karščio keliamų grėsmių. Pasak gydytojo M. Bardausko, netekus 20 proc. organizmo skysčių pasiekiama žmogui mirtina riba.

Troškulys, burnos džiūvimas, galvos svaigimas, padažnėjęs širdies plakimas, silpnumas ir drebulys jau gali būti dehidratacijos požymiai. Sunkesniais atvejais gali sutrikti sąmonė, o dehidratacijos lygiui dar padidėjus žmogus gali tapti nesąmoningas.

„Sveikam žmogui per daug skysčių niekada nebus – jis moka kontroliuoti savo veiklą ir tinkamai paskirstyti perteklių“, – sako gydytojas nefrologas M. Bardauskas. Vis dėlto jis pabrėžia, kad svarbu laiku suprasti, kada organizmui jau reikia papildyti skysčių atsargas.

Didžiausia rizika kyla lėtinėmis ligomis sergantiems žmonėms

Ligoninėje dėl dehidratacijos dažniausiai gydomi žmonės, patekę dėl viduriavimo, sergantys cukriniu diabetu, patyrę insultą arba tie, kuriems paūmėja inkstų nepakankamumas. Tokiais atvejais skysčių trūkumas gali greitai pabloginti bendrą sveikatos būklę.

Nepakankamas suvartojamų skysčių kiekis ypač pavojingas sergantiems lėtinėmis ligomis. Didesnės rizikos grupėje yra žmonės, sergantys inkstų, širdies, plaučių ligomis, cukriniu diabetu ir kitais ilgalaikiais sveikatos sutrikimais.

Medikai primena, kad karštis veikia ne visus vienodai. Tai, kas vienam žmogui gali atrodyti įprasta vasaros diena, kitam gali tapti pavojingu krūviu organizmui.

Karštą dieną vandenį pakeitus kava, saldžiais gėrimais ar alkoholiu rizika didėja

Sveikiems žmonėms dehidratacija taip pat gali grėsti, jeigu jie per mažai geria vandens. Ypač pavojinga, kai karštą dieną vanduo keičiamas kava, saldžiaisiais gėrimais, alumi ar stipresniu alkoholiu.

Tokie gėrimai ne visada papildo organizmui reikalingą skysčių kiekį. Priešingai, cukrus ir kofeinas skatina skysčių išsiskyrimą, todėl organizmas gali dehidratuoti dar greičiau.

„Rinkitės mineralinį vandenį, nes karštyje organizmas su prakaitu praranda mineralus“, – pataria gydytojas nefrologas M. Bardauskas. Organizmas skysčių gauna ir valgant sriubą, daržoves bei vaisius, tačiau medikai labiausiai rekomenduoja natūralų negazuotą mineralinį vandenį.

Karštą vasaros dieną suaugusiam žmogui reikia bent 2–2,5 litro vandens

Karštą vasaros dieną suaugęs žmogus per parą turėtų išgerti mažiausiai 2–2,5 litro vandens. Aktyviai leidžiant laiką, sportuojant ar einant į žygius, skysčių poreikis dar padidėja.

Prakaituodamas organizmas netenka ne tik vandens, bet ir mineralų. Dėl to vienkartinis didesnis vandens kiekis neatstoja reguliaraus gėrimo visos dienos metu.

Medikai pataria nelaukti, kol atsiras stiprus troškulys. Troškulys jau gali būti ženklas, kad organizmui trūksta skysčių, todėl karštą dieną vandens reikėtų turėti šalia ir gerti nedideliais kiekiais nuolat.

Dirbant ar aktyviai ilsintis per karščius reikia mažinti krūvį

Gydytojas M. Bardauskas pastebi, kad medikų pagalbos dažnai prireikia dirbantiems arba aktyviai poilsiaujantiems žmonėms, kurie neįvertina karščio poveikio. Jo teigimu, karštomis dienomis reikėtų elgtis panašiai kaip karštoje pirtyje – gerti daug vandens ir mažiau judėti.

Dirbantiems lauke patariama sunkiausius darbus planuoti anksti ryte arba vakare. Dienos metu svarbu daryti dažnesnes pertraukas, ilsėtis pavėsyje arba vėsioje patalpoje.

Vyresni žmonės, pasak gydytojo, dažnai jau moka saugoti savo sveikatą. Jie keliasi anksti ryte, tuomet dirba lauke, o per didžiausius karščius laiką leidžia vėsesnėse patalpose.

Šviesūs drabužiai, galvos apdangalas ir pavėsis padeda apsisaugoti nuo perkaitimo

Tinkama apranga taip pat padeda apsaugoti organizmą per karščius. Medikai pataria dėvėti šviesius drabužius, nes jie atspindi saulės spindulius.

Einant į lauką svarbu nepamiršti galvos apdangalo. Kepurė ar skrybėlė gali padėti apsisaugoti nuo saulės smūgio ir sumažinti perkaitimo riziką.

Dirbantiems patalpose svarbu vėdinti darbo erdves ir mažinti fizinį krūvį. Poilsiaujantiems rekomenduojama kuo ilgiau būti šešėlyje, o ypač vidurdienį vengti tiesioginių saulės spindulių.

Galvos skausmas ir svaigimas yra signalai, kurių nereikėtų ignoruoti

Svarbiausia karštomis dienomis – stebėti savo savijautą ir įsiklausyti į organizmo siunčiamus signalus. Galvos skausmas ar svaigimas gali įspėti apie pavojų sveikatai.

Pasak gydytojo M. Bardausko, kiekvienas žmogus turėtų žinoti savo galimybes. Tai, kas tinka vienam, kitam gali būti pavojinga, ypač jeigu žmogus serga lėtinėmis ligomis ar sunkiau toleruoja karštį.

Medikai ragina per karščius nepervertinti savo jėgų. Vanduo, pavėsis, lengvesnis fizinis krūvis ir dėmesys savijautai gali padėti išvengti rimtų sveikatos sutrikimų.

Daugiau informacijos

Zita Katkienė
Respublikinės Šiaulių ligoninės viešųjų ryšių specialistė
www.siauliuligonine.lt