Kas antras lietuvis nežino, ką darytų prasidėjus neramumams

Pripratus prie besitęsiančio karo Ukrainoje, pilietinės lietuvių nuotaikos kiek pasikeitė

Apklausos rodo, kad daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų, prasidėjus karui, būtų pasiruošę prisidėti prie taikaus pasipriešinimo. Tyrimai rodo, kad kasmet tokių žmonių kiekis auga, nors prie karo ministro Lauryno Kasčiūno išrastų karo komendantūrų jungiamasi ganėtinai vangiai.

Pilietinės visuomenės instituto pristatytame 2023 metų Pilietinės galios indekso tyrimo rezultatuose matyti, kad net 61 proc. lietuvių nebūtų abejingi, jei šalyje prasidėtų karas [1]. Tuo tarpu 14,6 proc., jei Lietuvą užpultų agresorius, būtų pasiruošę gimtąją žemę ginti ginklu, 38 proc. atsakė, kad savo žemes gintų kitais būdais.

Gana nemaža dalis – 20,8 proc. teigė besilaikysiantys nuošalėje, o iš Lietuvos apskritai pasitraukti ketintų 12,8 proc. piliečių. 14,2 proc. respondentų nurodė nežinantys, ką darytų. Nors dar 2022-aisiais, prasidėjus karui Ukrainoje, už tokius pasirinkimus pasisakiusių lietuvių kiekis buvo atitinkamai 15, 13 ir 19 proc. Taigi, galima daryti išvadą, kad pilietinės nuotaikos, visuomenei pripratus prie kelis metus besitęsiančio karinio konflikto, slūgsta.

Tyrimas taip pat parodė naujas tendencijas tarp lyčių – kol vyrų, pasiruošusių savo šalį ginti ginklu skaičius per metus išaugo ir pasiekė 28 proc. (2022-aisiais tokių buvo 26 proc.), moterų, tuo tarpu, sumažėjo iš 4 į 3 procentus. Nors net 39 proc. moterų teigusios, kad Tėvynę gintų „kitais būdais“ (tokį elgesio modelį pasirinktų tik 33 proc. vyrų).

Dauguma net neturi žalio supratimo, ką reiktų daryti Lietuvoje prasidėjus karui

Tuo tarpu šis tyrimas parodė ir kitą medalio pusę – apie tai, ką reikėtų daryti ir koks piliečių vaidmuo yra numatytas valstybės gynimo planuose, jei Lietuvoje prasidėtų karas, esą žino tik maža dalis (8,9 proc.) lietuvių.

31,0 proc. teigė apie savo vaidmenį tik „numanantys“.

O štai 59,3 proc. tautiečių prisipažino, kad to nežino.

Ir net 69,5 proc. gyventojų teigė, kad norėtų sužinoti apie savo vaidmenį valstybės gynimo planuose, o likę 18,8 proc. nurodė to padaryti nenorintys.

Tuo tarpu nuo paskelbto tyrimo rezultatų, Krašto apsaugos ministerija (KAM) paslaptingai tyli. Paskutinis ministerijos išplatintas pranešimas apie piliečių poziciją valstybės gynybos klausimais, buvo išspausdintas tik šių metų vasario 17-ąją – dar tada, kai ministerijoje šeimininkavo buvęs ministras Arvydas Anušauskas.

Tame KAM pranešime nurodyta, kad pilietiniai rezultatai – bene puikūs. Neva prie taikaus pasipriešinimo sutiktų jungtis net 61 proc. lietuvių, o daugiau nei pusė – prie ginkluoto pasipriešinimo [2]. Taigi ir stengtis ministerijai, matyt, nėra ko, kai piliečiai patys išsiugdo patriotais.

Tiesa, dar liūdniau yra tai, kad yra dalis seimo narių, kurie taip pat nežino, ką reikėtų daryti karo atveju [4]. Belieka tikėtis, kad krašto apsaugos ministras turi bent kokį išsigelbėjimo planą.

L. Kasčiūnas nusprendė jungti karo entuziastus steigdamas komendantūras

O štai naujasis krašto apsaugos ministras L. Kasčiūnas darbo ėmėsi iš peties – nėra kada aiškinti tautai to, kas turėjo būti paaiškinta jau mokykloje. Todėl marš visi į komendantūras! Kad vien priešui pagalvojus apie Lietuvą vidurius susuktų.

Tačiau, kad labai aktyviai tautiečiai prie jų jungtųsi, pasakyti irgi negalima. Nors entuziastų kažkiek prisijungia.

Štai gegužės 3 d. pranešime teigiama, kad per pirmąsias dvi dienas į karo komendantūras užsiregistravo 1 659 gyventojai [3]. Didžiausias kiekis entuziastų – iš Lietuvos didmiesčių, pagrinde Vilniaus ir Kauno.

Į komendantūras priimami visi patriotiškai nusiteikę piliečiai, norintys pasirengti krašto gynybai bei įgyti bazinių karinių žinių.

Tiesa, karo ministrui nė motais, kad dalis lietuvių nė neraukia apie tai, kokios jų pareigos būtų karo metu, mat prasidėjus neramumams, apie tai nė nebūtų kada galvoti. Štai automatą į rankas ir moterims, ir senoliams, tiesiam ežį ir priešas nugalėtas. Tokia pozicija padėtų išspręsti ir dešimtmečius besitęsiančias problemas – niekas nebevirkautų nei dėl per mažų pensijų, nei dėl neteisingų vaiko priežiūros atostogų.

Apie galimą tautiečių poziciją galima nuspėti iš šluojamo NT užsienyje

Kita vertus, iš pasisakymų viešojoje erdvėje matyti, kad yra dalis lietuvių, manančių, kad nėra ko lieti savo kraujo dėl dabartinių valdančiųjų privirtos košės ir prikurstytos galimos karinės nesantaikos. Ši dalis netgi įsitikinusi, kad net ir karo atveju, Lietuvos žmonės taptų tiesiog „patrankų mėsa“, o tikrieji kaltininkai išsilakstytų po atokias Graikijos, Mergelių ir kitas salas. Taigi, tai nė nebūtų tikroji kova už Tėvynę, o kraujas pralietas būtų visiškai beprasmiškai.

Todėl tam tikra dalis labiau pasiturinčiųjų gyventojų nuo to iškart apsidraudė – tą galėjome matyti 2022 metais prasidėjus karui Ukrainoje. Nekilnojamojo turto rinka Lietuvoje staiga stojo, bet kaip reikiant įsisuko už jos ribų – ypatingai Ispanijoje ir jai priklausančiose salose.

Turtingieji Lietuvoje puolė išpardavinėti savo prisipirktus NT objektus, o gautas lėšas investavo į butą geopolitiškai ramiose zonose. Dar viena priežastis, paraginusi tautiečius mieliau įleisti savo šaknis Ispanijoje nei Lietuvoje, yra labiau įperkamas būstas ir, žinoma, dažniau šviečianti saulė.

O štai paprastoms žemės kirmėlėms nūdiena, deja, bet nedėkinga – valdžia nė nepasirūpinusi bunkeriais. Tokių, pasirodo, net ir nėra. Likusius išsidalino svarbiausieji, matyt, bijantys nesuspėti įlipti į patį pirmąjį lėktuvą.

Taigi, su dabartiniais rezultatais, Lietuvoje, prasidėjus karui, galimybę išgyventi, matyt, turėtų tik apie 1 mln. gyventojų – esą šalyje egzistuoja tik tokį kiekį žmonių talpinančių slėptuvių nuo oro pavojaus [5].