Nuo 2026 metų – nauji mokesčiai: kas brangs nuo sausio 1-osios?

Saugumo įnašas – naujas 10 proc. mokestis ne gyvybės draudimo sutartims, kurį mokės gyventojai

Nuo 2026 metų Lietuvoje įsigalios vadinamasis saugumo įnašas – naujas 10 proc. mokestis, taikomas ne gyvybės draudimo įmokoms. Pagal Seimo priimtą Saugumo įnašo įstatymą, šį mokestį turės mokėti draudimo bendrovės nuo visų naujai sudarytų, pratęstų ar pakeistų ne gyvybės draudimo sutarčių.

Išimtis bus taikoma tik privalomajam vairuotojų civilinės atsakomybės draudimui ir žemės ūkio pasėlių bei gyvūnų sveikatos draudimui. Finansų ministerijos teigimu, toks mokestis egzistuoja daugelyje Europos Sąjungos šalių, o Lietuvoje pasirinktas vidutinis 10 proc. tarifas [1].

Skaičiuojama, kad šis įnašas kasmet papildys Valstybės gynybos fondą maždaug 110 mln. eurų. Vis dėlto, kaip pripažįsta Lietuvos draudikų asociacija, finansinė našta galiausiai nuguls ant vartotojų pečių.

„Visuotinai sutariama, kad vartojimo mokesčių našta tenka vartotojui, todėl natūralu, kad šis pokytis padidins draudimo kainas“, teigia asociacija. Pagal preliminarius skaičiavimus, būsto draudimas, kainuojantis 200 eurų, pabrangs iki 220, o Kasko draudimas nuo 500 iki 550 eurų. Socialiniuose tinkluose jau plinta patarimai pratęsti draudimo sutartis iki 2025 metų pabaigos, kad būtų išvengta brangimo.

Naujas mokestis neaplenks ir papildomo sveikatos draudimo – draudikų nuomone, tai gali sumažinti šios paslaugos prieinamumą darbuotojams ir gydymo įstaigoms.

Saldintų gėrimų ir šildymo kainos taip pat didės, o knygos atpigs

Be saugumo įnašo, Seimas priėmė ir kitus mokesčių pakeitimus. Nuo kitų metų įsigalios vadinamasis cukraus mokestis – akcizas nealkoholiniams gėrimams, kurių 100 mililitrų sudėtyje yra daugiau nei 2,5 gramo cukraus ar saldiklių. Mažiau saldūs gėrimai bus apmokestinami 7,4 euro už hektolitrą tarifu, o saldesni – net 21 euru.

Skaičiuojama, kad dėl to litras limonado pabrangs nuo 9 iki 25 centų. Šis sprendimas turėtų papildyti biudžetą dar 25 mln. eurų.

Dar viena permaina laukia šildymo sąskaitose. Seimas panaikino PVM lengvatą šildymui, karštam vandeniui ir malkoms. Nuo 2026 metų šios paslaugos bus apmokestinamos 21 proc. tarifu vietoje dabartinio 9 proc. Skaičiuojama, kad dėl to biudžetas per metus gaus papildomai 80 mln. eurų.

Tuo pat metu Vyriausybė nusprendė sumažinti PVM knygoms ir leidiniams – nuo 9 iki 5 proc. Tokiu būdu siekiama paremti skaitymo kultūrą ir leidybos sektorių, nors kitos sritys – būsto, transporto ir kultūros paslaugos – bus apmokestinamos 12 proc. tarifu, vietoje ankstesnio 9 proc.

Vyriausybė teigia, kad tai būtina šalies saugumui, tačiau dalis ekonomistų mato rizikų

Tuometinis Finansų ministras Rimantas Šadžius Seime pabrėžė, kad visos šios priemonės skirtos valstybės gynybos finansavimui. „Mūsų šalis susiduria su daugiaveidžiais saugumo iššūkiais – tiek kariniais, tiek socialiniais. Turime užtikrinti tvarias biudžeto pajamas, kad galėtume stiprinti savo gynybinius pajėgumus ir socialinį stabilumą“, kalbėjo ministras [2].

Pagal Finansų ministerijos vertinimus, šis mokestis kasmet galėtų atnešti nuo 80 iki 110 mln. eurų pajamų į Valstybės gynybos fondą. Lėšos bus kaupiamos Valstybės gynybos fonde, kuris taps nuolatiniu finansavimo šaltiniu kariuomenei ir gynybos projektams.

Vis dėlto dalis ekonomistų perspėja, kad valdžia elgiasi pernelyg optimistiškai. Jie atkreipia dėmesį, jog didinant mokesčius ne visuomet pavyksta surinkti daugiau pajamų – gyventojai ir įmonės gali imti taupyti, mažėti paslaugų pirkimas, o kai kurie verslai gali persikelti į kitas šalis.

Pasak jų, „saugumo įnašas“ ir kiti nauji mokesčiai yra suprantamas siekis stiprinti valstybę, tačiau kyla klausimas, ar tai bus pasiekta teisingiausiu būdu – kai papildoma finansinė našta tenka visų pirma viduriniajai klasei ir smulkiajam verslui.