Kas daugiausiai remia Ukrainą – JAV ar Europa? O gal Lietuva?

Lietuva – viena didžiausių Ukrainos rėmėjų energetikos srityje

Lietuva tapo viena iš daugiausiai prie Ukrainos energetikos atgaivinimo prisidedančių šalių, o po Rusijos invazijos pateko į didžiausių ES generatorių ir transformatorių tiekėjų penketuką. O taipogi nuo karo Ukrainoje pradžios užimame garbingąją trečią vietą visame pasaulyje pagal BVP, kurį skyrėme remdami Ukrainą ir aplenkėme ir JAV, ir D. Britaniją.

Europos Komisijos duomenimis, Lietuva yra antra pagal dydį transformatorių tiekėja ir penkta pagal dydį generatorių tiekėja, vaidinanti lemiamą vaidmenį atkuriant pažeistą Ukrainos energetikos infrastruktūrą.

Be kita ko, ji tiekia didelius autotransformatorius, kurių vienas gali aprūpinti energija iki 200 000 namų ūkių. Šis indėlis yra gyvybiškai svarbus, nes Rusijos pajėgos ir toliau atakuoja Ukrainos energetikos sistemas, dėl to plačiai nutrūksta elektros energijos tiekimas, o tai trikdo svarbiausių paslaugų, tokių kaip vanduo, dujos ir šildymas, teikimą, ypač fronto zonose.

Tuo tarpu Lietuvos parama apima ne tik įrangą. Šalis Ukrainos energetikos sektoriui skyrė daugiau kaip 72 mln. eurų, daugiausia dėmesio skirdama neatidėliotiniems remonto darbams ir ilgalaikiams energetinio saugumo sprendimams.

Be transformatorių, generatorių ir kitos ypatingos svarbos infrastruktūros, Lietuva skatina decentralizuotą energijos gamybą, visų pirma saulės energiją. Nuo 2023 m. pagal Klimato kaitos programą Lietuva skyrė daugiau kaip 2 mln. eurų saulės energijos sistemoms Ukrainos miestuose, pavyzdžiui, Odesoje, įrengti, taip padėdama vietos ligoninėms ir mokykloms.

2024 m. Lietuvos Vyriausybė patvirtino dar 5 mln. eurų autonominėms saulės elektrinėms statyti, kad būtų užtikrintas Ukrainos viešųjų pastatų atsparumas. Šiose saulės elektrinėse bus įrengtos gyvybiškai svarbių objektų atjungimo nuo elektros tinklo galimybės, kurios leis jiems veikti nepriklausomai nuo pažeisto nacionalinio tinklo ir užtikrins būtiniausių paslaugų tęstinumą.

Pagal skiriamą BVP Lietuva užėmė trečiąją vietą Ukrainos rėmėjų sąraše

Taigi, aplenkėme ir JAV, ir Jungtinę Karalystę, kurios laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 24 d. iki 2024 m. gruodžio 31 d. skyrė atitinkamai 0,53 ir 0,51 proc. nuo savo Bendrojo vidaus produkto (BVP) paramai Ukrainai.

Didžiausią paramą Ukrainai pagal šį rodiklį skyrė Estija (2,2 proc. BVP) bei Danija (2,17 proc.).
Mažiausiai nuo savo BVP paramos Ukrainai skyrė Taivanas, Turkija, Malta (po 0,01 proc.), Kipras (0,2 proc.), po 0,03 proc. skyrė Naujoji Zelandija ir Vengrija, Airija (0,04 proc.), Šiaurės Korėja (0,05 proc.), Australija ir Graikija – po 0,07 proc.

Pagalbos Ukrainai srautas: JAV pirmauja, o mažesnės ES šalys skiria proporcingai daugiau lėšų
Naujausi Kylio instituto Paramos Ukrainai sekimo programos duomenys rodo, kad, nors pagalba Ukrainai teikiama nuolat, ji tebėra lėta, o daugiausia jos skiria Jungtinės Amerikos Valstijos.

Iki 2024 m. gruodžio 31 d. JAV įsipareigojo skirti beveik 120 mlrd. dolerių, o Europos Sąjungos įnašai buvo perpus mažesni. Visgi, remiantis šiais duomenimis, Vokietija ir Jungtinė Karalystė tebėra didžiausios Ukrainos rėmėjos, o kitos didžiosios ekonomikos šalys, pavyzdžiui, Prancūzija ir Italija, skyrė santykinai mažiau – atitinkamai tik 0,2 % ir 0,1 % savo 2021 m. BVP.

ES lyderiai planuoja didinti karinę pagalbą Ukrainai

Praėjusią savaitę Paryžiuje susitikę Europos Sąjungos vadovai aptarė planus padidinti karinę pagalbą Ukrainai ir sustiprinti Europos gynybos pajėgumus. Latvijos Ministrė Pirmininkė Evika Silina pabrėžė, kad šie sprendimai bus priimami glaudžiai derinant su NATO, o galutinio ES lygmens sprendimo tikimasi kovo mėnesį.

Diskusijose taip pat daugiausia dėmesio skirta Ukrainos saugumo garantijoms ir Europos vaidmeniui užtikrinant ilgalaikę taiką. E. Silina pasiūlė bendrą veiksmų planą, kurį teigiamai įvertino keli vadovai, nors jos dalyvavimas derybose buvo nuotolinis.

Prancūzijos Prezidentas Emmanuelis Macronas taip pat pasisakė, leisdamas suprasti, kad JAV Prezidentui Donaldui Trumpui galbūt pavyks atnaujinti prasmingą dialogą su Rusijos Prezidentu Vladimiru Putinu ir padėti užbaigti karą.

Neseniai D. Trumpo netikėtas pareiškimas, kad jis turėjo produktyvų pokalbį telefonu su V. Putinu, per kurį jie susitarė pradėti derybas dėl konflikto užbaigimo, sukėlė susirūpinimą Ukrainos pareigūnams ir Vakarų sąjungininkams.

Šie nuogąstavimai dar labiau sustiprėjo po JAV ir Rusijos derybų Rijade, per kurias dar labiau užsiminta, kad JAV gali spausti Ukrainą sutikti su paliaubomis Rusijos sąlygomis.