Kas iš tiesų parodo vandens švarą? Atsakymas slypi dugne

Aplinkos apsaugos agentūra praneša, kad upių, ežerų ir tvenkinių būklei vertinti svarbiausi yra dugne gyvenantys organizmai, o ne vandens paviršius. Makrozoobentoso tyrimai leidžia įvertinti vandens telkinių ekologinę būklę pagal ilgalaikius požymius, kurių cheminiai tyrimai vienu momentu neparodo.

Kas yra makrozoobentosas?

Makrozoobentosas yra vandens telkinių dugne tarp akmenų, dumblo, smėlio, molio ir makrofitų gyvenančių bestuburių organizmų bendrija. Į ją patenka vabzdžių lervos, moliuskai, žieduotosios kirmėlės, vėžiagyviai ir kiti smulkūs vandens gyvūnai. Šių organizmų reikšmė siejama su skirtingu jautrumu aplinkos veiksniams. Vieni išgyvena tik visiškai švariame, deguonies prisotintame vandenyje, kiti pakelia taršą, organinių medžiagų perteklių ar deguonies trūkumą. Pranešime pabrėžiama, kad Plecoptera (ankstyvės), dauguma Ephemeroptera (lašalai) ir Trichoptera (apsiuvos) laikomos švaraus vandens indikatoriais. Jų gausa rodo gerą arba labai gerą ekologinę būklę. Tuo tarpu Oligochaeta (mažašerės žieduotosios kirmėlės) ir kai kurios Chironomidae (uodų trūklių) lervos dažniau aptinkamos vandenyse, kuriuose yra daugiau organinės taršos ir mažesnis deguonies kiekis.

Kokiu būdu makrozoobentosas padeda nustatyti vandens taršą?

Makrozoobentoso sudėtis atspindi ilgesnį poveikį nei cheminiai vandens tyrimai. Ji leidžia matyti taršos epizodus, deguonies svyravimus, buveinių pokyčius ir kitus ekologinius veiksnius. Dėl šios priežasties makrozoobentosas naudojamas kaip biologinis kokybės elementas upių ir ežerų ekologinei būklei vertinti. Šie organizmai padeda nustatyti ne tik esamą vandens telkinio būklę, bet ir pokyčių tendencijas bei galimą antropogeninį poveikį. Jų svarba siejama ir su pačios ekosistemos veikimu. Makrozoobentosas dalyvauja organinės medžiagos skaidyme, maisto grandinėse ir energijos apytakoje. Lietuvoje upių, ežerų ir tvenkinių makrozoobentoso tyrimus atlieka Aplinkos tyrimų departamento Biologinių tyrimų skyriaus specialistai, remdamiesi Valstybine aplinkos monitoringo programa. Pagal jos tikslus sudaromi metiniai upių ir ežerų monitoringo planai. Tokiu būdu siekiama gauti tikslius duomenis apie makrozoobentoso bendrijų būklę ir pokyčius paviršinio vandens telkiniuose. Taip užtikrinamas nuoseklus ir ilgalaikis vandens telkinių stebėjimas visoje šalyje.

Kada, kaip ir kur imami makrozoobentoso ėminiai?

Makrozoobentoso ėminių paėmimas vykdomas sezoniškai. Ežeruose ir tvenkiniuose jis vykdomas pavasarį, balandžio ir gegužės mėnesiais. Šiuo etapu vertinama ežerų ir tvenkinių ekologinė būklė po žiemos periodo. Rudens laikotarpiu, rugsėjo ir spalio mėnesiais, makrozoobentoso ėminiai imami upėse, kai vandens lygio ir hidrologinių sąlygų svyravimai yra mažesni. Pranešimas pateikiamas kaip metinio monitoringo darbo dalis, kurioje skirtingas ėminių ėmimo laikas pritaikomas pagal telkinių pobūdį ir sezonines sąlygas. Toks planavimas leidžia įvertinti būklę po žiemos ežeruose ir tvenkiniuose, o upėse duomenis rinkti ramesniu hidrologiniu laikotarpiu. Makrozoobentoso tyrimai išlieka viena svarbiausių vandens ekosistemų stebėsenos dalių. Jie leidžia vertinti vandens telkinius kaip gyvas sistemas, kurių būklę geriausiai parodo juose gyvenantys organizmai. Parengta remiantis Aplinkos apsaugos agentūros informacija.