Kas Ukrainą remti turėtų gausiau – JAV ar Europa?

Parama Ukrainai neslūgsta

Karas Ukrainoje tęsiasi, tačiau kartu nemenksta ir agresiją patiriančiai šaliai teikiama parama. Kita vertus, invazijai Ukrainoje skaičiuojant trečią mėnesį, sąjungininkės pradeda jausti augančią įtampą ir spaudimą. Taip pat, kyla diskusijos, kas gi Ukrainą remti turėtų labiausiai.

Praėjusią savaitę vykusiame Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko (ERPB) posėdyje nuspręsta skirti 1 mlrd. eurų paramą Ukrainai [1].

Šie pinigai papildys 2 mlrd. eurų „atsparumo paketą", kurį ERPB pradėjo įgyvendinti prasidėjus Rusijos invazijai į Ukrainą.

„Donorai išreiškė ketinimą skirti bankui 1 mlrd. eurų kaip atsaką į karą Ukrainoje", – sako ERPB prezidentė Odile Renaud-Basso.

ERPB taip pat pateikė prognozę, jog Ukrainos ekonomika šiais metais susitrauks 30 %, t. y. daugiau, nei buvo apskaičiuota anksčiau. Tuo tarpu Pasaulio bankas prognozuoja, kad šalies ekonomika susitrauks dar labiau, net 45 %.

„Ukrainai reikia mūsų pagalbos remiant gyvybiškai svarbią infrastruktūrą, kad būtų išsaugota galimybė naudotis elektra ir transportu, geležinkeliais", – situaciją aiškina O. Renaud-Basso.

ERPB prezidentė teigia, kad Ukrainos ekonomikai būtina išlikti gyvybingai ir dėl to, kad nuo to priklauso kitų valstybių apsirūpinimas maistu: juk Ukrainos, kaip pagrindinės kviečių ir saulėgrąžų eksportuotojos vaidmuo yra didžiulis.

Pati Ukraina jau apskaičiavo, kad jai reikia apie 5 mlrd. JAV dolerių per mėnesį vien biudžeto deficitui padengti.

Ukrainos finansų ministras Sergejus Marčenka vaizdo ryšiu kreipėsi į ERPB ir paragino tarptautinius donorus „maksimaliai padidinti" pastangas padėti jo šaliai.

S. Marčenka teigia, kad Kijevas gali padengti tik apie 62 proc. pirminių biudžeto poreikių.

Tačiau, Europos Sąjungos (ES) ekonomikos komisaras Valdis Dombrovskis ERPB posėdyje sakė, kad Ukrainos atstatymas bus „didelis iššūkis" ir kad apskaičiuoti išlaidų neįmanoma, nes „žala tęsiasi kiekvieną dieną".

Jis pridūrė, kad blokas yra pasirengęs „suteikti didelę ir labai reikšmingą paramą šiems atstatymo poreikiams."

ES taip pat nagrinėja, kaip galėtų susieti paramą su struktūrinėmis reformomis, kurių Ukrainai gali prireikti, galbūt kaip šaliai kandidatei į ES. Būtent kitą mėnesį blokas turi pateikti nuomonę dėl Ukrainos stojimo paraiškos.

Europa (ne) turėtų daryti daugiau

Praėjusią savaitę JAV įstatymų leidėjai balsavo už tai, kad Ukrainai būtų suteiktas 40 mlrd. JAV dolerių finansinės pagalbos paketas [2].

Tačiau paketas nebuvo priimtas Senate taip greitai kaip buvo tikimasi. 40 mlrd. JAV dolerių pagalbos paketas praėjusią savaitę nepasiekė prezidento Joe Bideno stalo: tai sustabdė vieno senatoriaus prieštaravimas.

Tačiau jeigu paketas bus priimtas Senate, JAV išlaidos Ukrainos gynybai stiprinti ir kilusiai humanitarinei krizei spręsti išaugs iki maždaug 54 mlrd. JAV dolerių.

Tam akivaizdžiai nepritaria ne tik dalis įstatymų leidėjų, tačiau ir buvęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas. Jis piktinasi, jog JAV Ukrainą finansine prasme remia gausiau nei Europos valstybės.

Kalbėdamas apie tai, kad Europa turėtų finansuoti Ukrainos gynybą nuo Rusijos invazijos, jis „įkando" ir prezidentui J. Bidenui bei demokratų pozicijai dėl mokesčių didinimo.

„Kodėl mes skiriame Ukrainai daugiau kaip 40 mlrd. dolerių, o Europa, palyginus, skiria labai mažai, ir jie, aišku, yra gerokai labiau paveikti Rusijos invazijos nei JAV", – savo platformoje „Truth Social" rašė D. Trumpas [3].

Jis taip pat kalbėjo apie savo indėlį į NATO.

„Aš padariau NATO turtingą, priversdamas Europos valstybes „susimokėti. Dauguma jų vėlavo ir arba nemokėjo, arba mokėjo daug mažiau nei buvo sutarta. Priverskite Europą ir kitas šalis pagaliau sumokėti savo sąžiningą dalį", – teigia D. Trumpas.

D. Trumpo reakcija į Rusijos invaziją Ukrainoje yra įvairiapusė. Iš pradžių buvęs JAV lyderis vadino Vladimirą Putinu „protingu". Vėliau aiškino, kad Vakarų sankcijos nėra veikiančios ir net juokavo, kad JAV savo lėktuvnešių vėliavas galėtų pakeisti Kinijos vėliavomis ir bombarduoti Rusijos karius [4].

100 mln. JAV dolerių vienai dienai

JAV Atstovų Rūmų parengtam įstatymo projektui nepritaria senatorius Randas Paulas. Jis pareiškė prieštaravimą, dėl kurio Senatas savaitei atidėjo 40 mlrd. JAV dolerių pagalbos Ukrainai priėmimą [5].

R. Paulas prieštaravo greitam balsavimui dėl paramos ir teigė, jog „negalime gelbėti Ukrainos, pasmerkdami JAV ekonomiką."

Beveik 40 mlrd. dolerių paketas, skirtas Ukrainos ekonomikai palaikyti, yra naujausias finansavimo etapas, skirtas abiejų partijų pastangoms padėti šaliai atremti Rusijos invaziją.

Antradienį Atstovų Rūmai patvirtino paketą, kuris yra beveik 7 milijardais JAV dolerių didesnis nei Prezidento J. Bideno oficialiai prašoma suma.

Pagal projektą pinigų turėtų pakakti iki rugsėjo 30 d [6]. Tuo tarpu ekspertai sako, kad Ukrainai reikia pagalbos už 100 mln. JAV dolerių per dieną: pradedant pagalba maistu ir pabėgėliais, baigiant kovos su propaganda veiksmais ir karine įranga.

Nors diskusijos, jog daugiau turėtų prisidėti ir Europa netyla, sudėtinga įsivaizduoti vieningą bendrijos sutarimą. Vis labiau pastebima, kad ES šalys skirtingai reaguoja į karinės bei finansinės pagalbos prašymus: Rytų Europos šalys yra labiau linkusios teikti pagalbą, o Vakarų Europos valstybės į įvykius žvelgia pragmatiškiau.

Taip pat jau kyla klausimas, kaip ES bus dalijamasi karo išlaidų našta [7]. Aišku, kad šalims teks mokėti nevienodą kainą. Ne visos valstybės narės turi vienodas skolos galimybes ir ne visi ES piliečiai jaučiasi vienodai pažeidžiami dėl vykstančių permainų išlaidų.