Kasčiūnas stojo ginti Kapčiamiesčio poligono ir kirto Žemaitaičiui: „Prarado progą patylėti“

Konservatorių lyderis: Baltijos karas būtų kitoks

Diskusijos dėl planuojamo Kapčiamiesčio karinio poligono įgauna vis aštresnį toną. Opozicinių konservatorių lyderis Laurynas Kasčiūnas sukritikavo valdančiosios „Nemuno aušros“ vadovą Remigijų Žemaitaitį, kuris suabejojo poligono reikalingumu ir siūlė daugiau lėšų skirti oro gynybai. Pasak konservatoriaus, lyginti Lietuvai galimą grėsmę su konfliktais Artimuosiuose Rytuose nėra tikslu, nes Baltijos regione galimas konfliktas būtų kitokio pobūdžio.

L. Kasčiūnas teigia, kad tikėtinas Rusijos agresijos scenarijus labiau primintų karą Ukrainoje – su konvencinių sausumos pajėgų veržimusi ir bandymu užimti teritoriją [1].

„Pagal rusišką scenarijų, eitų okupacinių konvencinių pajėgų skverbimasis. O norint jas atremti, reikia tokių dalykų, kaip gynybinių linijų, fortifikacijų“, – teigė konservatorius.

Politiko teigimu, Lietuva turi stiprinti ne tik oro gynybą, bet ir sausumos pajėgumus. Šalis siekia suformuoti pilno operacinio pajėgumo kariuomenės diviziją, kuri kartu su NATO sąjungininkais galėtų atgrasyti galimą agresorių arba prireikus jį sustabdyti. Tam būtinas ir tinkamas karių pasirengimas.

Krašto apsaugos ministerija planuojamą poligoną Kapčiamiestyje grindžia ir strategine vieta prie vadinamojo Suvalkų koridoriaus. Jei Seimas pritars įstatymui, Lazdijų rajone numatytame poligone vienu metu galėtų treniruotis apie 3,5–4 tūkst. karių.

Olekas: Kapčiamiesčio poligono projektas Seime turės palaikymą

Seimo pirmininkas Juozas Olekas sako esantis įsitikinęs, kad pavasario sesijoje parlamentą pasieksiantis Kapčiamiesčio karinio poligono steigimo įstatymo projektas sulauks pakankamo palaikymo. Po koalicinės tarybos posėdžio jis teigė nematantis rimtų kliūčių šiai iniciatyvai ir mano, kad projektas Seime turėtų būti priimtas be didesnių sunkumų, nors diskusijų gali ir kilti [2].

„Aš, kaip Seimo pirmininkas, galvoju, kad šitas įstatymo projektas Seime bus patvirtintas be didelio vargo, galbūt su diskusijomis, bet turės palaikymą“, – po trečiadienį vykusio koalicinės tarybos posėdžio žurnalistams sakė parlamento vadovas.

J. Olekas taip pat neatmetė galimybės, kad įstatymo projektas galėtų būti svarstomas skubos tvarka. Pasak jo, tai galėtų būti vienas iš tų atvejų, kai parlamentas sprendimą priimtų greitesne procedūra.

„Aš manau, kad čia yra vienas iš tų projektų, kurie galėtų turėti skubos eigą“, – akcentavo jis.

Žemaitaitis: po Irano atakų reikia pergalvoti Kapčiamiesčio poligoną

Tuo tarpu „Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis paragino iš naujo įvertinti planus steigti Kapčiamiesčio karinį poligoną, teigdamas, kad dabartinė saugumo situacija pasaulyje verčia pergalvoti Lietuvos gynybos prioritetus.

Politikas savo abejones sieja su Irano dronų ir raketų atakomis Artimuosiuose Rytuose, kurios, jo teigimu, parodė, jog net brangi karinė infrastruktūra gali būti lengvai pažeidžiama. R. Žemaitaičio nuomone, šiuolaikiniuose konfliktuose svarbiausia tampa ne naujų karinių objektų statyba, o investicijos į oro gynybos sistemas, galinčias apsaugoti valstybės infrastruktūrą nuo oro grėsmių.

Politikas taip pat primena, kad Lietuvoje jau veikia nemažai karinių poligonų, todėl kyla klausimas, ar naujo objekto steigimas yra būtinas. Pasak jo, šiuo metu šalyje gali būti apie devynis ar dešimt poligonų, todėl dar vienos didelės karinės teritorijos kūrimas gali būti perteklinis.

Be to, R. Žemaitaitis kelia abejonių dėl karinės infrastruktūros koncentravimo vienoje vietoje, nes tokie objektai galėtų tapti patraukliu taikiniu galimų atakų atveju, todėl sprendimą dėl Kapčiamiesčio poligono, jo teigimu, reikėtų svarstyti itin atsargiai.