Katžolė: kodėl katės ją taip mėgsta ir kokią funkciją atlieka

Veikia kaip repelentas nuo uodų

Kaip elgiasi katės, kurios susiduria su katžole (Nepeta cataria) arba karčiąja aktinidija (Actinidia polygama), veikiausiai yra girdėję ar matę daugelis žmonių. Paprastai katžolės pavartojusios katės patenka į euforijos būseną, primenančią jų elgesį rujos metu. Jos pradeda kailiu trintis į katžolę, voliotis, skleisti garsus. Tačiau kodėl taip nutinka ir kokią funkciją atlieka šie augalai?

Iš tiesų vis dar nėra aišku, kaip tiksliai veikia katžolė. Tačiau manoma, jog augale esantis nepetalaktonas patenka į katės kūną per nosies gleivinę, o tada jungiasi su ten esančiais specifiniais receptoriais. Taip stimuliuojamas neuronų veikimas ir galiausiai inicijuojama ryški reakcija į augalo sudedamąsias dalis. Paskutinis toks reakcijos taškas – smegenų sritys, atsakingos už kvapų apdorojimą, emocines reakcijas ir elgesio reakcijas į konkrečius dirgiklius.

Katžolė yra ne tik labai maloni katėms, bet ir praktiška. Kai jūsų katė trinasi, voliojasi, kramto ir laižo katžolės lapus, tai ne tik žaismingas elgesys, kurį sukelia svaiginančios augalo savybės. Remiantis naujais Japonijoje atliktais tyrimais, dėl tokio elgesio išsiskiria tam tikri junginiai, kurie gali apsaugoti kates nuo įkyrių uodų.

Junginiai, vadinami iridoidais, esantys katžolės ir karčiosios aktinidijos lapuose, veikia kaip vabzdžių repelentas. Šie junginiai išsiskiria, kai katės trina savo kūną į lapus. Katžolė, kartais vadinama katmėte, ir karčioji aktinidija yra žydintys augalai su aromatingais lapais, augantys daugelyje pasaulio vietų. Džiovintos katžolės ir karčiosios aktinidijos lapai taip pat naudojami kačių žaislams.

Naujausias minėtų Japonijos mokslininkų grupės tyrimas parodė, kad tai, kaip katės laižo ir kramto lapus, padeda išsiskirti 10 kartų daugiau šių junginių. Tad pažeidus lapus vabzdžius atbaidančios savybės tampa veiksmingesnės.

Katės negali ignoruoti ypatingo katžolės kvapo

Atlikdami eksperimentus su 16 kačių, tyrėjai palygino jų reakciją į nepaliestus karčiosios aktinidijos lapus ir tuos lapus, kuriuos jie suglamžė ir suplėšė rankomis. Katės parodė didesnį susidomėjimą ir norą liestis prie pažeistų lapų nei nepažeistų.

Tada, norint patikrinti, ar katės konkrečiai reaguoja į iridoidus, katėms buvo duodami patiekalai su grynu nepetalaktonu ir nepetalaktoliu – pagrindiniais aktyviais junginiais, randamais katžolėse ir karčiosiose aktinidijose. Japonijos Iwate universiteto Biologinės chemijos ir maisto mokslų katedros profesorius Masao Miyazaki sakė [1]:

„Katės rodo vienodą reakciją į iridoidinius kokteilius ir natūralius augalus, išskyrus kramtymą. Jos laižo chemikalus ant plastikinio indo, trinasi į indą ir apverčia jį.“

Remiantis tyrimais, tokį kačių elgesį sukelia augalo kvapas. M. Miyazaki paaiškino, kodėl priėjo tokios išvados:

„Kai iridoidiniai kokteiliai buvo užtepti ant indų dugno, kurie buvo uždengti pradurtu plastikiniu dangteliu, katės vis tiek juos laižė ir kramtydavo, nors negalėjo tiesiogiai pasiekti cheminių medžiagų. Tai reiškia, kad laižymas ir kramtymas yra instinktyvus elgesys, kurį sukelia uoslės stimuliavimas iridoidais.“

Karčiosios aktinidijos atveju, lapų pažeidimas paskatino kitų iridoidų išsiskyrimą. Pasak mokslininkų, nepetalaktolis sudaro daugiau nei 90% visų iridoidų nepažeistuose lapuose, tačiau pažeistuose lapuose šis skaičius sumažėja iki maždaug 45%, nes labai daugėja kitų iridoidų. Dėl lapų pažeidimo susidarantis kitoks iridoidų mišinys skatina daug ilgesnį kačių atsaką į karčiąją aktinidiją.

Ateityje gali būti išrasti veiksmingi vabzdžių repelentai žmonėms

Karčioji aktinidija ir katžolė yra nekenksmingi augalai katėms. Jie nesukelia priklausomybės ir jokiais kitais žinomais būdais nedaro neigiamos įtakos šiems naminiams gyvūnėliams. Vienintelis dalykas, kurį jaučia katės – tai „euforijos“ jausmas, tačiau jis nėra pavojingas.

Įdomu tai, jog visgi ne visos katės reaguoja į katžolės kvapą. Manoma, jog intensyvų potraukį šiam augalui jaučia maždaug du trečdaliai suaugusių kačių. Ši reakcija yra genetinis bruožas, paveldimas autosomiškai, tad jei abu tėvai neturi geno, kuris sąlygoja atsaką į šį dirgiklį, jų palikuonys taip pat nereaguoja į katžolę [3]. Tačiau tuo pačiu katžolei neabejingos ne tik naminės katės, bet ir laukinės – tokios kaip tigrai, liūtai ar leopardai.

Be to, katžolė naudojama ne tik kačių žaislams. Jos galima rasti kai kurių žolelių arbatose, nes yra vertinama dėl raminamųjų ir atpalaiduojančių savybių. Tradicinėje medicinoje katžolė buvo naudojama nuo įvairių negalavimų: skrandžio spazmų, virškinimo sutrikimų, karščiavimo, dilgėlinės ir t. t. [2]. Seniau šis augalas buvo vartojamas kaip užpilas, tinktūra, iš jo buvo spaudžiamos sultys, daromi kompresai, kartais jis būdavo net rūkomas. Tačiau plečiantis šiuolaikinei medicinai, katžolės naudojimas medicininiais tikslais smarkiai sumažėjo.

Mokslininkai tikisi, jog eksperimentai su katžole ir karčiąja aktinidija gali padėti nustatyti augalų fermentus, kuriuos vėliau būtų įmanoma panaudoti ir žmonių naudai. Manoma, jog tinkamai nustačius konkrečius fermentus ir jų poveikį, ateityje juos būtų galima naudoti kaip veiksmingus vabzdžių repelentus žmonėms.