Kaune – ginčai dėl Vilniaus gatvės grindinio: akmenys tapo saugomu senamiesčio objektu

Miestas tvarkosi, bet ginčai netyla

„Kaunas tvarkosi" – toks ženklas jau ne vienerius metus lydi kauniečius ir miesto svečius, žingsniuojančius remontuojamomis gatvėmis, pro senus, apleistus pastatus ar skverus. Kaunas gražinasi prieš 2022-uosius, kai oficialiai taps viena iš Europos kultūros sostinių, o tvarkymosi darbai jau yra pasiekę paskutines stadijas. Sutvarkius pagrindinę laikinosios sostinės arteriją – laisvės alėją, rekonstrukcijos darbai persikėlė į senamiestį.

Tiesa, reakcijų čia sulaukta įvairių: dėl pandemijos sukelto karantino, didžioji dalis senamiesčio parduotuvių ir kavinių duris atvėrė tik vėlyvą pavasarį, o dėl rekonstrukcijos, vos prasidėjus vasarai vėl privalėjo užsidaryti. Savivaldybės nenoras, o gal negebėjimas padėti verslams sukėlė pyktį, be to, kilo ir pačių senamiesčio gyventojų nepasitenkinimas uždarytomis gatvėmis ir sudėtingu privažiavimu.

Vis tik, aistros senamiestyje neužgęsta ir orams atvėsus, kai vienas iš darbų etapų jau eina link pabaigos. Kauno senamiesčio Vilniaus gatvės rekonstrukcija dabar jau tapo ginčo lauku ir miesto valdžiai bei paveldosaugininkams. Būtent pastarieji piktinasi, jog nesulaukė savivaldybės planų dėl vertingųjų savybių turinčių grindinio akmenų tvarkymo. Galiausiai, paveldosaugininkai net surašė reikalavimą stabdyti darbus, o Kauno miesto savivaldybė dėl to kreipėsi į teismą.

Intrigos verda, netyla ir diskusijos: kiek iš tiesų gali būti vertingas išlūžęs ir slidžiomis žiemomis, net pavojų sveikatai bei gyvybei galintis sukelti senamiesčio grindinio akmuo? Kol pavelsogauninkai ir savivaldybė riejasi, labiausiai kenčia verslininkai: remontui užtrukus, šie ir vėl liks nieko nepešę ir galiausiai teks bankrutuoti.

Pokyčių imtasi siekiant patogumo ir lygybės principo užtikrinimo

Kauno senamiesčio grindinys palijus ar pasnigus tapdavo tikra išbandymų trasa. Nelygūs akmenys, išgriuvęs grindinys – nusisuk vos sekundei ir gali patirti rimtą traumą. Be to, toks kliūčių ruožas tapdavo sunkiai pravažiuojamas mamoms su vežimėliais, dviratininkams ar neįgaliesiems. Lapkričio 12-ąją naujasis, nugludintas, autentiško akmens grindinio plotas jau buvo išbandytas su vežimėliais ir dviratėmis transporto priemonėmis, o pokytis akivaizdus.

VšĮ „Neįgali Lietuva“ vadovas Audrius Kalvėnas, buvo tarp pirmųjų, išbandžiusių lygaus grindinio fragmentą neįgaliojo vežimėliu ir įvertino renovacijos darbų vaisius:

„Dėl ankstesnės dangos važiuoti Vilniaus gatve tiesiog negalėdavau. Problema yra absoliučiai techninė. Mes galime vertinti tai kaip problemą ir pasižiūrėti kaip į galimybę sukurti lygias sąlygas visiems. Nesuprantu tos „akmenų brolijos“, kuri pasisako prieš pokyčius. Koks senamiestis be verslo, kavinių ir judėjimo“, – retoriškai klausia A. Kalvėnas [1].

Apie tai, kad miestas ir jo dalys turi būti lygiai prieinamos bei pasiekiamos visiems, kalba ir Kauno savivaldybės Tarybos narys, Sveikatos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkas Donatas Večerskis:

„Čia ne pritaikymo klausimas – kalbėkime apie kliūčių nesukūrimą. Pasaulis keičiasi ir turime realią galimybę atverti šią zoną visiems kauniečiams. Neįgalieji taip pat nori gyventi ir judėti visur – tai tokie patys žmonės. Kodėl mes turime nurodyti, kur jie turi važiuoti ar ateiti? Reikia kurti miestą, kuris būtų pritaikytas visiems", – poziciją išreiškia D. Večerskis.

Be kita ko, tvarkant senamiesčio grindinį, žiūrima toli į priekį. Pastarieji darbai pasirodė esantys didelio masto ir sukelia daugybę nepatogumų gyventojams bei verslui. Siekiant sumažinti nepatogumus, siekiama, kad tokius darbus reikėtų atlikti kuo rečiau, todėl tampa svarbu užtikrinti grindinio ilgaamžiškumą. Senamiesčio remonto darbus atliekančios bendrovės „Autokausta“ atstovai tikina, kad grindinyje palikti nelygintus akmenis nėra prasminga: tai trukdytų užtikrinti sutvarkytos gatvės ilgaamžiškumą ir stabilumą.

„Esami akmenys nėra lygūs, todėl pro juos pravažiavus 3,5 tonos automobiliui arba sunkvežimiui, kai kurie sminga gilyn į nestabilų gruntą ir kažkiek pasėsta. Toks akmuo spaudžia šonus ir slėgis į visas puses pasiskirsto vienodai. Taip kitas akmuo kilsteli į viršų. Tas pats vyksta ir šąlant", – primena „Autokausta vadovas Juozas Kriaučiūnas ir teigia, kad jei konkurso sąlygose būtų nurodyta, kad akmuo privalo likti toks pat, jame bendrovė net nebūtų dalyvavusi.

Tiesa, tokio paaiškinimo paveldosaugininkams nepakanka ir jie yra pasiryžę savo tiesą įrodyti net teismuose.

Paveldosaugininkai pastabas išreiškė, tačiau savivaldybė į jas neatsižvelgė

Pokyčiais senamiesčio Vilniaus gatvėje paveldosaugos atstovai nėra itin patenkinti. Jie teigia, kad pagal Lietuvos įstatymus, yra numatyta galimybė kultūros paveldo objekto vertingąsias savybes pritaikyti visuomenės poreikiams, atliekant minimalias korekcijas. Tai žinodami, paveldosaugininkai dar balandį turėjo pastabų dėl Vilniaus gatvės tvarkybos darbų projekto ir pasiūlė savivaldybei apsvarstyti galimybę maksimaliai išsaugoti nepakeistus tašyto grindinio akmenis.

Darbams prasidėjus, Kultūros paveldo departamento (KPD) Kauno skyrius dar kartą kreipėsi į savivaldybę raštu ir priminė, kad ne kartą pateikė įspėjimą dėl Vilniaus gatvės grindinio autentiškumo išsaugojimo ir abejonių visu gatvės perimetru grindinio nuplokštinimo. Oficialiai, dar rugpjūčio 13-ąją KPD Kauno skyrius nepritarė grindinio remontui, pažymint, kad taip bus prarasta senamiesčio vertingoji savybė [2].

Po kelių savaičių, rugsėjo 1-ąją KPD Kauno paveldosaugininkai bendrovei „Autokausta“ ir Kauno miesto savivaldybei surašė reikalavimą stabdyti Vilniaus gatvės darbus. Kauno savivaldybė tuomet jau kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą. Teismas spalio 21-ąją dieną pritarė, kad Kauno valdžios darbai gali negrįžtamai sunaikinti istorinių objektų vertingąsias savybės. Kauno miesto savivaldybės administracija nutartį apskundė, tad teismų maratonas nesibaigia.

Kadangi darbai gali užtrukti ilgiau nei planuota, tokie kultūrininkų ir valdžios ginčai nieko gero nežada senamiesčio verslininkams. Dalis kavinių ir taip yra uždarytos, kai kurie verslai įsirengė apvažiavimus ir alternatyvius praėjimus, tačiau klientų vis tiek nesulaukia tiek, kiek anksčiau. Baiminamasi, kad ginčai pabaigos taip greit ir neturės, o tuomet, neliks nieko kito kaip tiesiog bankrutuoti. Savivaldybė verslams kol kas paramos nežada, todėl nedirbti metus ar pusantrų išgali vos vienas kitas verslininkas [3].

Kol verslai su baime seka savivaldybės ir kultūros atstovų ginčus, Kauno savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus vedėjas Saulius Rimas pasakoja, kad iki pat XIX a. pabaigos Vilniaus gatvė nebuvo grįsta, o dabartinį vaizdą ji įgavo tik 1985-ais, taigi iš esmės, tiek grindinys, tiek ir daugelis kitų laikinosios sostinės senamiesčio elementų yra ne kas kitas kaip sovietinis palikimas. Kol ginčai dėl grindinio bus sprendžiami teismuose, Kauno miesto savivaldybė kviečia gyventojus pareikšti ir savąją nuomonę.