Kaunietė delsė atsiimti lėšas, o dabar baiminasi dėl mažėjančios sumos

Gyventojai masiškai traukiasi iš pensijų fondų, tačiau susiduria su netikėta problema

Lietuvoje nemaža dalis žmonių nusprendė pasitraukti iš antrosios pensijų pakopos, tačiau realybė pasirodo sudėtingesnė nei tikėtasi. Kai kurie gyventojai pastebi, kad jų sukauptos sumos, kurias matė pildydami prašymus, vėliau sumažėjo. Dalis dėl to stabdo ar net atsiima savo sprendimus, o viešojoje erdvėje kyla klausimas – kur dingsta pinigai.

Žmonės dalijasi konkrečiais pavyzdžiais. Mums parašė ir skaitytoja iš Kauno. Nijolė tikina, kad laukė ir nebuvo viena pirmųjų atsiimančių pensijos fondo pinigus, o jos draugė prašymą užpildė dar vasarį. Jai kyla klausimas, kuri pasielgė protingiau.

Nijolė, sako, kad lėšų dabar netrūksta tad ji neskubėjo pasitraukti, bet pinigai, kuriuos ji galėtų atgauti vis mažėja. O štai jos kaimynė, nutraukusi kaupimą antrojoje pensijų pakopoje viena pirmųjų, pastebėjo, kad ir po prašymo pridavimo kas antrą dieną jos turima suma mažėjo po 20 eurų.

Paskaičius diskusijas internete ne vienas asmuo tikina, kad tai pastebi patys. Vienam gyventojui pradinė suma sumažėjo 389 eurais. Nijolė sako, kad dabar bijo, jog kai ateis laikas jos išmokai, nebebus ką išmokėti.

Gyventojai pasakoja ir apie situacijas, kai vieni spėjo pateikti prašymus anksčiau ir tikėjosi didesnių sumų, o kiti, pamatę mažėjimą, apskritai nusprendė nepildyti ar sustabdyti prašymus. Pasak jų, atrodo, kad pinigai „tirpsta“ dar prieš juos išmokant.

Ekspertai aiškina, kad pinigai „nedingsta“, tačiau jų suma nėra fiksuota: gali ir didėti

Pagrindinė priežastis, kodėl gyventojai gauna mažiau nei tikėjosi, slypi pačioje sistemoje. Pateikus prašymą pasitraukti, pinigai nėra iš karto pervedami – jie lieka investuoti iki ketvirčio pabaigos.

Kaip aiškina bendrovės „SEB investicijų valdymas“ fondų valdytojas Gediminas Ruginis: „Taigi nesvarbu, kurią šio ketvirčio dieną pateiktas prašymas nutraukti kaupimą, sukauptos lėšos bus pervestos iki 2026 m. balandžio 15 d.“ Tai reiškia, kad net jei prašymas pateiktas, pavyzdžiui, sausį ar vasarį, galutinė suma bus nustatyta tik pasibaigus ketvirčiui – pagal tuo metu esančią fondo vertę.

Pinigų vertė iki pat jų išmokėjimo gali tiek kilti tiek kristi, priklausomai nuo finansų rinkų. G. Ruginis aiškino, kad iki išmokėjimo pinigų vertė toliau kinta ir tai gyventojai mato savo sistemose: [1] „Tokią tvarką nustato Pensijų kaupimo įstatymas. Taigi interneto banke pateikiama grąžinama suma yra preliminari ir gali kisti pagal investavimo rezultatus.“

Šiuo metu rinkos yra itin nepastovios. Tam įtakos turi geopolitinė situacija ir ekonominiai svyravimai.
Kaip sako Lietuvos banko vadovas Gediminas Šimkus, situacija dabar labai jautri. „Atėjo 2026 metai. Prasidėjo jie įspūdingai. Kartais atrodo, kad tų įvykių pakaktų ir 5 metams,“ – teigė G. Šimkus.

Dėl šios priežasties vieni gyventojai praranda dalį sukauptų lėšų, o kiti – priešingai – mato augimą. Tačiau svarbiausia, kad galutinė suma paaiškėja tik pinigų konvertavimo momentu.

Sistema susiduria su spaudimu: traukiasi daugiau nei 300 tūkst. žmonių

Pasitraukiančiųjų skaičius viršija prognozes. Šiuo metu iš pensijų fondų traukiasi daugiau nei 300 tūkst. gyventojų, o vien per pirmąjį ketvirtį pasitraukti nusprendė daugiau nei penktadalis kaupiančiųjų.

„Atsiėmimas, panašu, kad mastai bus didesni“, – svarstė Lietuvos banko vadovas Gediminas Šimkus.

Tokia tendencija gali turėti įtakos ne tik patiems fondams, bet ir visai ekonomikai. Buvo tikimasi, kad į ekonomiką bus įlieta apie milijardą eurų, tačiau dėl didesnio pasitraukimo poveikis gali būti dar stipresnis. [2]

Tačiau, kaip aiškino „Norfos“ vadovas Dainius Dundulis, toks pinigų atsiėmimas yra prieš ekonomikos dėsnius: „Įmonės negali išduoti tokių didelių kiekių pinigų, kokius šiuo metu nori atsiimti gyventojai.“

Tuo metu gyventojai svarsto skirtingai. Vieni renkasi palaukti ir stebėti situaciją. Kiti nusprendžia pasitikėti savimi ir investuoti savarankiškai. Tačiau ekspertai perspėja, kad svarbiausia yra suprasti vieną dalyką – pensijų fondai nėra taupomoji sąskaita. Tai investavimas, o investicijos visada svyruoja. Todėl trumpalaikiai nuostoliai dar nereiškia galutinio rezultato.