Kauno klinikos skambina pavojaus varpais: žūtbūt reikia jūsų kraujo, atsargos – vos 3 dienoms

Pandemija sujaukė kraujo donorystę – Kauno klinikose kritiškai trūksta kraujo

Omikrono atmainai gerokai sumažinus hospitalizacijų skaičių šalies ligoninėse, per daug džiūgauti nereikėtų, nes labai trūksta kraujo donorų. Kauno klinikų medikai kreipiasi į visuomenę prašydami sveikų asmenų nelikti abejingais ir atvykti padovanoti savo kraujo. Nors kraujo poreikis ir grįžta į įprastą iki pandemijos buvusį lygį, kraujo donorystės skaičiai krito daugiau kaip du kartus, o situaciją sunkina ir dideli sergančiųjų skaičiai arba sveikų asmenų izoliacija.

Kauno klinikų kraujo centro vadovė Diana Remeikienė pabrėžė, kad įprastas kraujo donorų poreikis per dieną sudaro maždaug 60–70, tačiau net ir anksčiau, kol nebuvo COVID-19 pandemijos, atvykstančių donorų kiekis nebuvo pakankamas, mat per dieną dovanoti savo kraujo atvykdavo apie 50 asmenų. Tačiau, anot D. Remeikienės, dabar šis skaičius siekia vos 20 kraujo donorų per dieną ir yra visiškai nepakankamas [1].

Gydytoja D. Remeikienė taipogi ramina, kad skiepai yra visiškai nesusiję su kraujo donoryste, tad dovanoti savo kraują gali ir pasiskiepiję nuo koronaviruso, nors visuomenėje ir plinta įvairiausių nuomonių apie tai. Todėl tiek skiepyti, tiek neskiepyti gali dovanoti savo kraują, išimtis galioja tik užsikrėtus COVID-19 – tuomet turi praeiti 14 dienų nuo simptomų pabaigos.

Kraujo rezervai itin svarbūs gimdyvėms – tampa svarbi kiekviena minutė

Apie kraujo svarbą gimdyvėms prabilo ir Akušerijos ir ginekologijos klinikos akušerijos skyriaus vadovė prof. Meilė Minkauskienė, kuri teigia, kad kartais motinystės kaina gali būti labai brangi, o sudėtingais atvejais moteris vos per 10 minučių gali prarasti net 1,5 litro kraujo.

Ypatingai pavojingas nėščiosioms yra COVID-19 virusas, mat esant šiai infekcijai kartais kraštutinai sutrinka kraujo krešumas, kas gali lemti gausų pogimdyvinį kraujavimą.

Puikiai pamenu atvejį, kai praeitais metais pas mus pateko COVID-19 užsikrėtusi nėščioji, kuriai buvo sutrikęs kraujo krešumas, dėl to jos vaikelis žuvo. Pati gimdyvė neteko apie 4 litrų kraujo, o kad išgelbėti moters gyvybę, teko perpilti 29 vienetus kraujo ir jo pakaitalų, – prisimena M. Minkauskienė [1].

Dėl kraujo trūkumo gali būti stabdomos planinės operacijos

Širdies, krūtinės ir kraujagyslių klinikos kraujagyslių skyriaus vadovas doc. Linas Velička teigia, kad nuo turimo kraujo tiesiogiai priklauso operuojamų pacientų gyvybė, mat kritiniu atveju gelbstint pacientą, šiam gali tekti perpilti ir 4 litrus kraujo per vieną operaciją.

Todėl tokiais atvejais, kai kraujo trūksta, o operuojamas pacientas patenka į kritinę būklę, anot L. Veličkos, tokio žmogaus gyvybės išgelbėti garantuotai nepavyks. Be visa ko, dėl kraujo trūkumo gali būti stabdomos ir planinės operacijos, jei nėra atitinkamai grupei priklausančio kraujo.

„Tas pasitaiko labai retai, bet būna, kad taip nutinka“, – sako L. Velička. Vien tik kraujagyslių skyriaus kraujo poreikis per metus sudaro maždaug 40 litrų. Deja, bet šiuo metu Kauno klinikos dideliais kraujo rezervais pasigirti negali, mat kaip teigia D. Remeikienė, šiuo metu kraujo atsargų pakaktų vos 3 dienoms. Apskaičiuota, kad bendrai per metus vien Kauno klinikoms reikia apie 16–17 tūkst. kraujo donorų.