Keičiasi daugiabučių renovacijos taisyklės: vieni gyventojai sulauks gerokai didesnės paramos

Daugiau paramos tiems, kam jos labiausiai reikia

Jau šį rudenį daugiabučių renovaciją planuojančių gyventojų laukia reikšmingi pokyčiai, nes Aplinkos ministerija siūlo iš esmės atnaujinti valstybės paramos modelį. Naujoji sistema numato, kad finansavimas bus skirstomas ne vienodai visiems, o atsižvelgiant į savivaldybių socialinę ir ekonominę padėtį, todėl didesnė parama pasieks tuos gyventojus ir regionus, kuriems renovacija šiandien yra didžiausias finansinis iššūkis.

Spalį planuojamame paskelbti kvietime ketinama finansuoti apie 640 daugiabučių kompleksinės renovacijos projektų, kurie apims daugiau kaip 21 tūkst. namų ūkių. Beveik 8 tūkst. jų priskiriami pažeidžiamiems gyventojams, todėl būtent šiai grupei numatyta didžiausia valstybės finansinė pagalba. Visi renovuojami pastatai turės pasiekti ne žemesnę kaip B energinio naudingumo klasę, o šilumos energijos sąnaudos turės sumažėti bent 40 proc. [1]

„Naujas daugiabučių renovacijos finansavimo modelis leis valstybės paramą skirti tikslingiau. Didesnę pagalbą gaus tie gyventojai ir savivaldybės, kuriems renovacija yra finansinis iššūkis, o šis papildomas skatinimas leis rinktis kokybiškesnius renovacijos sprendimus. Siekiame, kad renovacija Lietuvoje reikštų ne vien mažesnes sąskaitas už šildymą, bet ir ilgaamžiškesnius daugiabučius, kuriuose žmonėms būtų malonu ir patogu gyventi“, – sako aplinkos ministrė Ieva Andriulaitytė.

Paramos dydį lems ne tik gyventojų statusas, bet ir savivaldybė

Naujasis finansavimo modelis bus grindžiamas trimis finansavimo šaltiniais – Socialinio klimato fondo (SKF), Klimato kaitos programos (KKP) ir lengvatinių paskolų lėšomis. Pažeidžiamiems namų ūkiams skirta valstybės paramos dalis bus finansuojama iš Socialinio klimato fondo, kuriame daugiabučių renovacijai numatyta 133 mln. eurų. Tuo metu kitiems gyventojams parama bus teikiama iš Klimato kaitos programos, kuriai numatyta skirti 126 mln. eurų.

Didžiausia finansinė pagalba numatyta socialiai pažeidžiamiems gyventojams. Jei jie gyvena daugiabučiuose, kuriuose šildymui naudojamas iškastinis kuras, valstybė kompensuos iki 80 proc. energinį efektyvumą didinančių priemonių išlaidų. Pastatuose, kuriuose naudojami ne iškastinio kuro šaltiniai, kompensacijos intensyvumas sieks 50 proc. Abiem atvejais bus visiškai padengiamos projekto rengimo, administravimo ir statybos techninės priežiūros išlaidos.

Gyventojams, kurie nepriskiriami pažeidžiamų namų ūkių grupei, paramos dydis priklausys nuo naujai įvedamo Savivaldybių paramos renovacijai indekso (SPRI). Šis rodiklis bus apskaičiuojamas pagal gyventojų pajamas, nedarbo lygį, savivaldybės fiskalinį pajėgumą, būsto šildymo kompensacijų gavėjų dalį ir skurdo riziką. Atsižvelgiant į šiuos kriterijus, savivaldybės bus suskirstytos į tris grupes, kurioms bus taikoma atitinkamai 15, 20 arba 25 proc. bazinė valstybės parama.

Didesnės išmokos už pažangesnius sprendimus

Naujasis modelis skatins ne tik renovuoti daugiabučius, bet ir rinktis kokybiškesnius bei ilgaamžiškesnius sprendimus. Papildomi 5 procentiniai punktai bus skiriami už kiekvieną projekte pasirinktą papildomai skatinamų priemonių grupę – modernizuotą šilumos punktą ir vidaus šildymo bei karšto vandens sistemas, savivaldybių architektūros kokybės gaires atitinkančius sprendinius arba skydinės renovacijos technologijų taikymą. Taip bendra valstybės paramos dalis galės išaugti iki 40 proc.

Renovacijos darbai ir toliau bus finansuojami lengvatinėmis paskolomis, kurių grąžinimo terminas galės siekti iki 20 metų. Įgyvendinus projektą ir išmokėjus gyventojams priklausančią valstybės paramą, ja bus sumažintas paskolos likutis, todėl gyventojams reikės grąžinti tik likusią sumą. Pirmuosius penkerius metus paskoloms bus taikomos 3 proc. metinės palūkanos, o skirtumą iki rinkos kainos kompensuos valstybė. Nuo šeštųjų metų bus taikoma kintama palūkanų norma, kurią sudarys 3 proc. ir 6 mėnesių EURIBOR.

Aplinkos ministerija tikisi, kad naujoji finansavimo tvarka leis valstybės paramą paskirstyti socialiai teisingiau, sumažins renovacijos finansinę naštą mažesnio ekonominio pajėgumo regionuose ir paskatins gyventojus rinktis kokybiškesnius, energiškai efektyvesnius bei ilgaamžiškesnius daugiabučių atnaujinimo sprendimus.

Šiuo metu ministro įsakymo pataisos yra pateiktos derinti, o pastabas ir pasiūlymus dėl jų visuomenė gali teikti Teisės aktų informacinėje sistemoje (TAIS) iki rugpjūčio 25 dienos.