Ketinama įteisinti medikamentinį abortą ir neregistruotų vaistų vartojimą?

Atsakomybę dėl neregistruotų vaistų turėtų prisiimti medikai?

Sveikatos apsaugos ministras išleido įsakymą, kuriame numatomas medikamentinio aborto legalizavimas. Tačiau pastebima, kad nėštumo nutraukimui skirtas vaistas „Mifepristone“ iš Lietuvos rinkos išregistruotas, tad baiminamasi, kad šiuo įsakymu bus kartu legalizuotas ir neregistruotų vaistų vartojimas. O štai pavojaus varpai skamba ir medikams. Jei jiems tektų atsakyti už žalą pacientams, pasekmės būtų itin skaudžios.

Dėl tokios keistos situacijos į sveikatos apsaugos ministrą Arūną Dulkį kreipėsi Seimo laikinoji grupė „Už žmogaus gyvybės ir sveikatos apsaugą nuo pradėjimo iki natūralios mirties“ prašydama paaiškinti, kuo remdamasis ministras ketina legalizuoti medikamentinį abortą Lietuvoje, kai jo atlikimui reikalingi preparatai Lietuvoje yra neregistruoti [1].

Seimo narė, laikinosios grupės pirmininkė Asta Kubilienė pastebėjo, kad nėštumo nutraukimui naudojamas preparatas „Mifepristone“ Lietuvoje yra išregistruotas, kadangi tris metus iš eilės nebuvo pateiktas Lietuvos rinkai, kaip to reikalauja Europos vaistų direktyva ir Farmacijos įstatymas.

„<...>. O tokiu atveju ne vaisto gamintojas, o gydytojas prisiima visišką atsakomybę. Akivaizdu, kad tokiu atveju, jei tektų atlyginti žalą, pasekmės medikams būtų ypač skausmingos <...>“, – teigė parlamentarė [1].

Ministro prašoma atsakyti į klausimus

Atsižvelgdama į minėtus argumentus, Seimo laikinoji grupė prašo ministro atsakyti į kelis klausimus. Visų pirma teiraujamasi, kokiu teisiniu pagrindu remiantis buvo įteisintas medikamentinis abortas, kai nei vienas iš nėštumui nutraukti reikalingų vaistų nėra registruotas Lietuvos rinkoje (preparatas „Mifepristone“ yra išregistruotas, o „Cytotec“ rinkai teikiamas kaip vardinis preparatas) [1].

A. Dulkio taip pat prašoma atsakyti ir tai, ar jis suvokia, kad įteisinus medikamentinio nėštumo nutraukimą, Lietuvoje bus skatinamas neregistruotų vaistų vartojimas tuo pačiu ir klaidinantis gyventojus dėl preparato „Mifepristone“ legitimumo.

Seimo laikinoji grupė taip pat akcentuoja dar vieną, bene svarbiausią aspektą, susijusį su medikams tenkančia atsakomybe.

A. Dulkio klausiama, ar atsakomybė už vardinių vaistų vartojimą (šiuo atveju – „Cytotec“) tenka gydytojui ir ar tokia rizika medikų reputacija, jei visgi žalą tektų atlyginti, yra apskritai pagrįsta.

Laikinajai parlamento grupei pirmininkaujanti A. Kubilienė savo feisbuko paskyroje pasidalino ir parlamentarų pavardėmis, kurie pasirašė šį kreipimąsi: Linas Kukuraitis, Agnė Širinskienė, Rita Tamašunienė, Rima Baškienė, Beata Petkevič, Paulius Saudargas.

Anot jos, tokiam kreipimuisi pritarė ir prof. dr. Birutė Obelenienė iš VDU, Nacionalinės šeimų ir tėvų asociacijos atstovai, Laisvos visuomenės instituto (LVI) direktorė Diana Karvelienė, Rengimo šeimai asociacijos vadovas Ramūnas Aušrotas, „Krizinio nėštumo centro“ atstovai bei teisininkas Vytis Turonis.

Modernus būdas nutraukti nėštumą?

Medikamentinio nėštumo nutraukimo klausimas sulaukia pačių įvairiausių nuomonių, o konsensuso greitu metu, panašu, kad nepavyks pasiekti.

Visgi, kai kurie medikai aiškina, kad toks būdas nutraukti nėštumą yra mažiausiai rizikingas ir turėjo būti įteisintas daug seniau.

Lietuvos akušerių ir ginekologų draugijos (LAGD) mokslinio komiteto narys, akušeris-ginekologas dr. Vytautas Klimas pastebi, kad nėštumo nutraukimas medikamentais yra vienas moderniausių ir mažiausiai sveikatai kenkiančių būdų, o pasaulinė praktika rodo, kad pamažu nuo chirurginio aborto pereinama prie medikamentinio [2].

V. Klimo teigimu, draugija jau 30 metų mėgina įteisinti šį nėštumo nutraukimo metodą, tačiau tam vis sutrukdo klerikalai, kurie daro įtaką politikams, todėl idėja „vis blokuojama“.

Kad chirurginis nėštumo nutraukimas gali padaryti didesnę žalą sveikatai nei medikamentinis, pritarė ir LSMUL Kauno klinikų akušeris-ginekologas Vytautas Abraitis. Anot jo, medikamentinis abortas padeda išvengti tam tikrų rizikų, susijusių su gimdos kaklelio traumavimu, per daug išgramdyta placentos vieta ir kt. [2].

Visgi, opozicija „lengvesniam keliui“ atsisakyti vaisiaus nepritaria. Buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga teigia, kad procedūros „patogumas“ gali lemti ir didesnio skaičiaus moterų sprendimą nutraukti nėštumą, o tai be abejonės pakenktų ir taip silpnėjančiai Lietuvos demografinei padėčiai [3].

Sprendimui legalizuoti medikamentinį abortą raudoną šviesą dega ir Lietuvos regionų frakcijos narė Agnė Širinskienė, kurios nuomone, moteris kaip tik reikia skatinti gimdyti, kad šalis judėtų gimstamumo didinimo linkme, o ne atvirkščiai [3].