Ketvirtadienį prie Seimo nugriaudėjo ūkininkų protestas: premjeras pažadėjo išgirsti

Ketvirtadienį į sostinę sugūžėjo šimtai traktorių iš visos Lietuvos

Vakar Vilniaus centre ūkininkai surengė įspėjamąjį protestą „NE – mokesčių buldozeriui“. Į sostinę suvažiavo šimtai traktorių, o prie Seimo susirinko apie 3 tūkstančius žmonių. Mitingą organizavo Lietuvos grūdų augintojų asociacija kartu su Žemės ūkio taryba ir Ūkininkų sąjunga.

Proteste dalyvavo ir asociacija „Atoveiksmis“, anksčiau rengusi akcijas prieš nekilnojamojo turto mokestį. Vilniaus miesto savivaldybė buvo išdavusi leidimą mitingui Nepriklausomybės aikštėje, o Gedimino prospekte, tarp A. Goštauto ir Jogailos gatvių, buvo leidžiama pastatyti iki 300 traktorių [1].

Ūkininkai išreiškė pasipiktinimą Seime svarstomais Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) ir nekilnojamojo turto (NT) įstatymų pakeitimais. Jie teigė, kad planuojami progresiniai GPM tarifai – 20, 32 ir 35 proc. – žemdirbiams būtų ypač nepalankūs, nes daug jų uždarbio reinvestuojama į veiklą. Nors buvo siūlymų taikyti žemdirbiams lengvatas – pavyzdžiui, mažesnius mokesčius pajamoms iki tam tikros ribos – šie pasiūlymai buvo atmesti.

Protestuotojai tvirtino, kad jų pastabos ignoruojamos, o mokesčių pertvarka ruošiama neskaidriai ir neatsižvelgiant į sektoriaus realybę.

Kritika iš jaunųjų ūkininkų: protestavo tik stambieji, siekiantys išvengti mokesčių

Nors protesto organizatoriai deklaravo siekiantys apginti visų žemdirbių interesus, akcija sulaukė ir kritikos. Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjunga pareiškė, kad protestas atspindi tik stambiųjų žemvaldžių interesus ir yra bandymas išvengti teisingo apmokestinimo.

Tuo metu protesto dalyviai tikino, kad jie pasisako ne prieš pačius mokesčius, o prieš jų taikymo būdą, kuris esą neproporcingai smogtų žemės ūkiui ir keltų grėsmę ūkių tvarumui.

Nevienareikšmės pozicijos laikosi ir patys gyventojai, kurie tvirtina, kad ūkininkai esą per daug įsinorėjo – mat ir taip gauna įvairias lengvatas, nemoka už degalus, gauna išmokas už nedirbamas žemes, atleisti nuo drakoniškų mokesčių.

Tai ne pirmas ūkininkų protestas pastaruoju metu. Praėjusios žiemos metu jie jau du kartus rinkosi į Vilnių – tuomet kėlė problemas dėl daugiamečių pievų tvarkos, rusiškų grūdų tranzito, akcizų degalams bei pieno krizės. Vakaros mitingas dar kartą parodė, kad ūkininkai neketina pasyviai stebėti, kaip politikai keičia jų veiklos sąlygas. Jie perspėjo, kad protestai gali tęstis ir kitą savaitę, nes galutinis balsavimas dėl mokesčių pakeitimų numatytas birželio 26 dieną.

Premjeras sėdo prie stalo su ūkininkais

Vakar Ministras Pirmininkas Gintautas Paluckas Vyriausybėje susitiko su Lietuvos žemės ūkio tarybos nariais, dalyvaujant ir žemės ūkio ministrui Ignui Hofmanui. Ūkininkai išsakė savo nuogąstavimus dėl svarstomų Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) pakeitimų, o premjeras pabrėžė, kad mokestinė reforma siekia didesnio teisingumo visiems gyventojams, neatsižvelgiant į jų veiklos rūšį [2].

Pasak jo, GPM įstatymo pakeitimai didina progresyvumą pagal pajamas, o ne profesinį statusą, tačiau dėl kitų aktualių temų – sezoniškumo, veiklos formos keitimo ar kuro akcizo – esą yra erdvės ieškoti kompromisų.

Vyriausybė pažadėjo atsižvelgti į ūkininkų prašymą apmokestinamas pajamas skaičiuoti pagal trejų metų vidurkį, kas labiau atitiktų sezoniškumu paremtą žemės ūkio specifiką. Taip pat aptartas galimas pereinamasis laikotarpis keičiant veiklos formas, diskutuota apie kuro akcizo poveikį, kelių apmokestinimo klausimus ir kitus aktualius sektoriaus iššūkius.

Šiems klausimams spręsti ketinama burti specialią darbo grupę. Nors pagrindinė mokesčių kryptis išlieka nepakitusi, premjeras akcentavo, kad dialogas su žemdirbiais tęsis, siekiant subalansuotų sprendimų.

Ūkininkai reikalauja švelnesnių GPM tarifų ir mokestinių išimčių žemės ūkiui

Vienas pagrindinių protestuotojų reikalavimų – peržiūrėti GPM tarifus. Jie nesutinka su Vyriausybės siūlymu pajamoms virš 60 vidutinių darbo užmokesčių taikyti 25 proc. tarifą. Vietoj to, ūkininkai siūlo progresiją riboti ties 20 proc., o mažesnes pajamas apmokestinti 15 proc. Jie taip pat reikalauja, kad GPM būtų skaičiuojamas pagal trejų metų apmokestinamų pajamų vidurkį, nes žemės ūkis yra itin priklausomas nuo sezoniškumo, oro sąlygų ir svyruojančių rinkos kainų.

Be GPM klausimo, ūkininkai išreiškė nepasitenkinimą ir dėl naujo Saugumo įnašo įstatymo, pagal kurį nuo 2026 m. beveik visoms ne gyvybės draudimo rūšims, įskaitant žemės ūkio techniką, bus taikomas 10 proc. mokestis. Nors draudimai pasėliams, gyvūnams ir augalams nuo mokesčio atleisti, traktorių draudimas – ne. Ūkininkų nuomone, tai dar viena našta sektoriui, kuriam jau dabar sunku išgyventi.