Kiek lietuviai turėtų uždirbti, kad jaustųsi finansiškai saugūs?

2–3 tūkst. eurų į rankas– tokį atlyginimą lietuviai laiko saugumo riba

Remiantis „Citadele“ banko užsakymu atlikta rugsėjo mėnesio apklausa, dauguma Lietuvos gyventojų finansinį saugumą sieja su 2–3 tūkst. eurų „į rankas“ atlyginimu – tokią sumą kaip pakankamą nurodė net 43 % respondentų. Mažesnė suma, iki 1,5 tūkst. eurų, finansiškai saugiais jaustųsi tik 9 %, tuo tarpu daugiau nei 4 tūkst. eurų siekiantys atlyginimai saugumą suteiktų 14 % gyventojų. Panaši tendencija fiksuota ir Latvijoje bei Estijoje, kur 45 % ir 42 % gyventojų saugumą sieja su 2–3 tūkst. eurų atlyginimu.

Apklausa atskleidė ir skirtumus pagal lytį bei amžių. Vyrai dažniau siekia didesnių pajamų – 16 % jų saugumą sieja su daugiau nei 4 tūkst. eurų, moterų – 12 % [1].

Maždaug trečdalis 18–29 metų amžiaus respondentų jaučiasi saugūs su iki 2 tūkst. eurų atlyginimu, tačiau 15 % šios grupės norėtų daugiau nei 4 tūkst. eurų.

40–49 metų grupėje 20 % respondentų saugumą sieja su daugiau nei 4 tūkst. eurų, o vyresni 60–74 metų gyventojai didžiausią saugumo jausmą patiria uždirbdami apie 2,5 tūkst. eurų.

Regionuose – poreikiai darbo užmokesčiui mažesni

Regionuose taip pat fiksuojami skirtumai: Kauno apskrityje 36 % gyventojų saugumą sieja su 1,5–2,5 tūkst. eurų atlyginimu, Panevėžyje – 46 %, o 20 % panevėžiečių ir 17 % vilniečių norėtų uždirbti daugiau nei 4 tūkst. eurų, kad jaustųsi finansiškai saugūs.

Pasak „Citadele“ banko Baltijos šalių klientų patirties tobulinimo centro vadovės Rasos Narės, gyventojų suvokimas apie finansinį saugumą keičiasi: anksčiau pakakdavo atlyginimo sąskaitoms ir būtiniausiems poreikiams, tačiau šiandien svarbesnis papildomas lankstumas – galimybė kaupti, investuoti ir užtikrinti šeimos komfortą.

Internetinę apklausą rugsėjo mėnesį atliko tyrimų agentūra „Norstat“, apklaususi po mažiausiai 1 000 gyventojų Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje nuo 18 iki 74 metų amžiaus.

Kas penktas lietuvis uždirba beveik 4 tūkst. eurų

Tuo tarpu atlyginimai Lietuvoje toliau auga. 2025 m. antrąjį ketvirtį vidutinės „į rankas“ gaunamos pajamos siekė 1 468 eurus, per ketvirtį padidėjusios 122 eurais, o vidutinė mėnesio alga prieš mokesčius – 2 399 eurus, tai 215 eurų daugiau nei prieš metus (+9,8%) [2].

Pajamų augimą iš dalies lėmė didesnė minimali mėnesio alga, tačiau realus augimas buvo šiek tiek mažesnis dėl 4 proc. infliacijos. Pajamų pasiskirstymas darbo rinkoje nevienodas: ketvirtadalis darbuotojų uždirba 1 000–1 500 eurų prieš mokesčius, daugiau nei trečdalis – 1 500–2 500 eurų, o kas penktas – 2 500–3 999 eurus.

Didžiausias augimas registruotas transporto sektoriuje (+18%), viešajame sektoriuje atlyginimai taip pat nuosekliai kilo, o informacijos ir ryšių sektoriuje augimas lėtėja.

Socialinės išmokos švelnina regioninius atlyginimų skirtumus: darbo pajamų skirtumas tarp didžiųjų miestų ir kitų savivaldybių gali siekti ~350 eurų, tačiau nedarbo išmokos ir pensijos skirtumai – atitinkamai apie 120 ir 100 eurų. Pajamų augimas, sektorių ir regionų skirtumai rodo, kad darbo rinkoje vyrauja nevienoda dinamika, o socialinė apsauga padeda mažinti didžiausias disproporcijas.

Estai drąsiai skolinosi ir investuoja, lietuviai su finansais elgiasi konservatyviai

Estai drąsiai imasi paskolų ir investicijų, lietuviai taupo atsargiai, o latviai dažniausiai laikosi vidurio kelio. Nors trys Baltijos šalys geografiškai artimos, jų gyventojų požiūris į pinigus smarkiai skiriasi [3].

Namų ūkių skolos Estijoje siekia beveik 40% BVP, Lietuvoje – apie 28,5%, Latvijoje – 22%. Didžiąją dalį sudaro būsto paskolos: vidutinė Estijos paskola – 133 tūkst. eurų, Lietuvoje – 113 tūkst., Latvijoje – 63 tūkst. Paskolų terminai ilgėja: vartojimo kreditai pailgėjo 9–12%, o būsto paskolos Estijoje ir Lietuvoje taip pat tapo ilgesnės, kad sumažintų mėnesio įmokas. Tai rodo augančias pragyvenimo išlaidas ir didesnį pasitikėjimą bankais.

Taupymo įpročiai taip pat skiriasi. Daugiausia santaupų turi Latvijos ir Estijos gyventojai, Lietuvoje šis rodiklis mažesnis. Populiariausia priemonė visose šalyse – einamoji sąskaita, tačiau estai aktyviai investuoja į akcijas ir fondus, lietuviai dažniau renkasi konservatyvias priemones, o latviai laikosi saugaus vidurio.

Be to, lietuviai ir latviai vis dar dažnai laiko dalį pinigų grynaisiais, tuo tarpu Estijoje šis įpročio rodiklis mažesnis.