Kim Jong Unas su ašaromis akyse kreipiasi į moteris: prašo didinti gimstamumą Šiaurės Korėjoje

Stebėdamos ašarą braukiantį Kim Jong Uną, susigraudino ir moterys

Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas, pripratęs būti autoritetu savo šalies gyventojams, šį kartą rimtai susimąstė dėl prastų gimstamumo rodiklių ir su ašaromis kreipėsi į mamas, prašydamas susilaukti daugiau vaikų.

Internete paplito įrašas iš gruodžio 3 dieną Pchenjane vykusio nacionalinio motinoms skirto susitikimo, kuriame dalyvavo ir pats Kim Jong Unas. Kalbos apie motinoms skirtą programą metu Šiaurės Korėjos lyderis tiek susijaudino, kad nebegalėjo sulaikyti savo ašarų [1].

„Užkirsti kelią gimstamumo mažėjimui ir užtikrinti gerą vaikų priežiūrą – tai namų ūkių uždaviniai, kuriuos turime spręsti bendradarbiaudami su motinomis“, – sakė Kim Jong Unas.

Jis pridūrė, kad jo šalis susiduria su „daugybe socialinių iššūkių, kuriuos sprendžiant būtinas ir motinų įsitraukimas“. Kim Jong Unui demonstratyviai pradėjus šluostytis ašaras, prie jo prisijungė ir renginyje dalyvavusios moterys – vaizdo įraše matyti, kad šalies lyderio nuoširdumas sugraudino ir dailiosios lyties atstoves.

Šalies vadovas taip pat padėkojo motinoms už jų vaidmenį stiprinant nacionalinį identitetą. Tikima, jog toks Kim Jong Uno moralinis padrąsinimas motinoms iš tiesų gali turėti įtakos didinant gimstamumą.

Šiaurės Korėjoje gimstamumo situacija išties liūdnoka – skelbiama, kad pastaraisiais dešimtmečiais vidutinis vaikų skaičius, tenkantis vienai moteriai, nuolat mažėjo. JT Gyventojų fondo duomenimis, 2023-ųjų rezultatas bus 1.8 vaiko vienai moteriai.

Smurtas prieš moteris nelaikomas rimtu nusikaltimu

Tuo tarpu gimstamumo mažėjimas – tik pasekmė viso to, ką moterims tenka patirti Šiaurės Korėjoje. 2023 metų kovo mėnesį Jungtinės Tautos publikavo ataskaitą apie moterų ir mergaičių teises Šiaurės Korėjoje ir COVID-19 apribojimų įtaką dar didesniam šių teisių suvaržymui [2].

Ataskaitą paskelbusi JT specialioji pranešėja žmogaus teisių Šiaurės Korėjoje klausimais Elizabeth Salmon aprašė neproporcingą apribojimų poveikį moterims ir mergaitėms, kurios ir taip turi ribotas galimybes gauti maisto, vaistų, sveikatos priežiūrą ir pragyvenimo šaltinius.

Susirūpinta dėl COVID-19 pandemijos metu taikytų apribojimų sumažėjusio moterų dalyvavimo šalies ekonominėje veikloje, kadangi Šiaurės Korėjoje moterys yra pagrindinės šeimos maitintojos. Ataskaitoje akcentuota, kad dėl šios situacijos dailiosios lyties atstovės gali susidurti ir su smurtu šeimoje, kuris, beje, šalyje nėra draudžiamas ir yra normalizuojamas.

Gimstamumo neskatina prasta ekonominė situacija

Desperatiški Šiaurės Korėjos valdžios veiksmai siekiant pagerinti gimstamumo rodiklius atsimuša iki šiol atsimušė it į sieną, kadangi susilaukti daugiau vaikų korėjiečiai (tiek gyvenantys Pietų, tiek Šiaurės Korėjoje) atsisako dėl skirtingų priežasčių.

Pietų Korėjos gyventojai vengia susilaukti daugiau vaikų dėl augančių būsto kainų, didelių papildomo ugdymo išlaidų, varginančio darbo bei santykio tarp jo ir asmeninio gyvenimo. Tuo tarpu Šiaurės korėjiečiai baiminasi, ar visiems šeimos nariams bus užtektinai maisto, mat 2021 m. publikuotame straipsnyje buvo pabrėžiama šalies apsirūpinimo maistu problema [3].

Vienas iš Šiaurės Korėjos gyventojų, prieš kelis metus davęs interviu RFA Korėjos tarnybai, teigė, kad didžiausia problema, dėl kurios atsisakoma susilaukti daugiau vaikų, esą yra tai, jog Šiaurės Korėjos moterys paprasčiausiai nėra pajėgios savo vaikams užtikrinti „normalios aplinkos“.

Visų pirma tai, jog Šiaurės Korėjoje moterys yra pagrindinės šeimos maitintojos, yra svari priežastis, dėl ko susilaukiama vis mažiau vaikų, mat po visų verslo ir darbinių reikalų, moterims paprasčiausiai... nebelieka laiko. Žinoma, ne ką mažesnė problema yra kokybiško maisto trūkumas, na, ir nuolatinis valdžios vangumas pateikiant problemos sprendimo būdus, nes vien identifikuoti problemą neužtenka.

Ir, jau nekeista, kai Kim Jong Uno valdžia imasi priemonių problemai spręsti, bet toli gražu ne tokių, kokių reikia. Pernai metais tam, kad pagerinti gimstamumą, buvo svarstoma apriboti jaunų ir vaikų neturinčių moterų siuntimą į darbo komandiruotes Kinijoje [4].