Kinija anksčiau baudė už antrą vaiką — dabar nebežino, kaip paskatinti gimdyti

Kinija: nubaudė milijonus už antrą vaiką, o dabar niekas nebenori gimdyti net ir už pinigus

Dar visai neseniai Kinijos valdžia bausdavo šeimas milžiniškomis baudomis už tai, kad jos ryždavosi turėti daugiau nei vieną vaiką. Dabar, priešingai, ta pati valstybė siūlo pinigines paskatas, kad jaunimas apskritai sutiktų gimdyti.

Tačiau 500 JAV dolerių per metus — tiek šiemet pradės mokėti centrinė valdžia tėvams už kiekvieną vaiką iki trejų metų — nesudaro jokio apčiuopiamo pokyčio. Gimstamumas Kinijoje smunka trečius metus iš eilės, nepaisant to, kad nuo 2016 metų leidžiama turėti du vaikus, o nuo 2021 metų — tris [1].

Vaiko auginimo išlaidos, būsto kainos, darbo nestabilumas ir socialinis spaudimas lemia tai, kad vis daugiau jaunų žmonių atvirai deklaruoja neturėsią vaikų. Ir ne tik dėl pinigų. Pasak Jeilio universiteto profesorės Emmos Zang, „tai ne vien išlaidų klausimas — žmonės jaučiasi perdegę, neturi vilties dėl ateities, o simbolinė išmoka šių jausmų nepakeis“.

Nuo baudų į išmokas: Kinija desperatiškai bando išgelbėti populiaciją

Per keturis dešimtmečius Kinijos vieno vaiko politika paliko gilų socialinį pėdsaką. Milijonai šeimų buvo baudžiami, moterys verčiamos abortuoti ar sterilizuotis. Vienas tokių atvejų — Zane’as Li. Jam buvo devyneri, kai gimė sesuo, o šeima gavo 100 000 juanių baudą — tris kartus didesnę nei jų metinės pajamos. „Vos išgyvenome“, prisimena L. Zane, kuris dabar pats sako niekada neturėsiantis vaikų.

Tokių kaip jis — vis daugiau. Gyvenimo kaina išaugo, darbo garantijų mažėja, o vaikų turėjimas daugeliui atrodo kaip spąstai, ypač moterims. „Mačiau, kaip sunku buvo mano mamai — ji dirbo pilnu etatu, grįždavo padėti su pamokomis, lydėdavo į papildomas pamokas. Visa našta buvo jos“, sako Zhao, dirbanti investuotojų ryšių srityje Pekine. Ji grįžo į Kiniją po studijų užsienyje, tačiau neturi jokių ketinimų kurti šeimos.

Šalies sostinėje vaiko auginimas iki pilnametystės kainuoja beveik milijoną juanių (apie 130 000 eurų). Tokios sumos verčia gyventojus „atsigulti“ — taip Kinijoje vadinama tendencija atsisakyti santuokos, vaikų ir socialinio spaudimo [2].

O kol valdžia reklamuoja tradicinį moters vaidmenį kaip „dorus namus kuriančios žmonos ir motinos“, vis daugiau moterų viešai pasisako už savo teisę į savarankiškumą ir profesinį kelią. „Negalima tikėtis, kad šiuolaikinės, išsilavinusios moterys tiesiog atsisakys visko, dėl ko stengėsi. Jei politika nesikeis, gimstamumas neatsigaus“, įspėja E. Zang.

Pinigai siūlomi, bet jaunoji karta nejaučia stabilumo nei karjeroje nei gyvenime, kad kurtų šeimas

Centrinės valdžios subsidija — 3 600 juanių (apie 500 JAV dolerių) per metus — bus mokama nuo 2025 metų, su galimybe gauti dalį išmokų už jau gimusį vaiką. Tai — pirmasis visos šalies mastu standartizuotas žingsnis, skirtas paskatinti gimstamumą. Vietos valdžios anksčiau bandė įvairias priemones: nuo mokesčių lengvatų ir ilgesnių motinystės atostogų iki būsto subsidijų.

Kai kurios vietovės siūlo žymiai didesnes sumas. Vidinėje Mongolijoje esantis Hohhoto miestas pažadėjo iki 100 000 juanių už kiekvieną vaiką šeimose, turinčiose tris ar daugiau atžalų — šios išmokos bus mokamos kasmet iki vaikas sulauks dešimties. Vis dėlto net ir tokios išmokos neįtikina jaunų žmonių.

Pasak demografų, Kinijos darbo jėgos amžius sparčiai auga — per du dešimtmečius šalies gyventojų vidurkis šoktelėjo nuo 32 iki 40 metų. Šalies ateitį neša gamybos sektorius, kuriam reikia jaunų žmonių. Tačiau būtent ši karta labiausiai nusivylusi. Nors jų tėvai tikėjo, kad vaikams seksis geriau, šiandien vis daugiau jaunimo nebegali įpirkti būsto, darbdaviai renkasi „savaime išrinktuosius“, o aukštasis išsilavinimas nebeužtikrina karjeros.

Sociologinė sąvoka „involiucija“— perteklinė, beprasmė konkurencija — Kinijoje tapo kasdienybe. Jaunimas pavargo kovoti dėl ateities, kurios nebemato. „Vyriausybė nori daugiau kūdikių, bet visuomenė nėra pritaikyta šeimoms. Šiandien motinystė atrodo kaip spąstai. Kol tai nesikeis, pinigai nepadės“, teigia E. Zang.