E. Musko „Starlink“ užkliuvo Pekinui: Kinija ruošiasi kosminiam žvalgybos karui?

Kinijos mokslininkai tiria priemones prieš „Starlink“ — karinį, technologinį ir strateginį iššūkį

Kinijos valdžios ir karinių tyrimų institucijos ėmėsi plataus masto analizės bei veiksmų plano, siekdamos neutralizuoti „Starlink“ palydovų tinklą, kurį valdo E. Musko bendrovė „SpaceX“.

Nuo 2022 metų Kinijos žurnalai paskelbė kelias dešimtis viešų mokslinių darbų, kuriuose nagrinėjamos įvairios galimos kontrpriemonių formos — nuo kosmose dislokuojamų lazerių ir sekimo palydovų iki kibernetinių atakų ir tiekimo grandinės pažeidžiamumų išnaudojimo [1].

Kinijos Nacionalinio gynybos technologijų universiteto mokslininkai viename 2023 metų straipsnyje rašė: „Kadangi Jungtinės Valstijos integruoja „Starlink“ į karines kosmoso platformas, siekdamos strateginio pranašumo, kitos šalys vis dažniau mato šį tinklą kaip grėsmę branduoliniame, kosmoso ir kibernetiniame saugumo lauke.“

Kinijos tyrėjų vertinimu, „Starlink“ gebėjimas užtikrinti ryšį net nuošaliausiuose planetos taškuose gali būti išnaudotas žvalgybai ar kovinėms operacijoms.

Karas Ukrainoje išryškino „Starlink“ karinę svarbą ir politinę riziką

2022 metų Rusijos invazija į Ukrainą buvo esminis lūžis mąstant apie „Starlink“ strateginį vaidmenį. Ukrainos ginkluotosios pajėgos naudojo šį tinklą dronų ryšiui, žvalgybai ir karo lauko koordinacijai. Tuo metu ryšio kontrolė priklausė tik vienam asmeniui — E. Muskui.

Jis viešai atsisakė išplėsti tinklo aprėptį Kryme, kai Ukraina rengė kontrataką, ir taip priminė pasauliui apie riziką, kai infrastruktūra tampa privataus veikėjo rankose. Šis atvejis sustiprino susirūpinimą dėl to, kiek saugu remtis Vakarų technologijomis geopolitinio konflikto metu [2].

Kaip pastebi Indijos viešosios politikos analitikas N. Pai, „dvidešimt metų žinojome, kad kritinę infrastruktūrą patikėti Kinijos įmonėms yra rizikinga dėl partinės įtakos. Dabar matome tą patį ir JAV atžvilgiu“.

„Starlink“ šiuo metu sudaro apie du trečdalius visų aktyvių pasaulio palydovų. „SpaceX“ jau paleido per 8 tūkst. jų ir planuoja dar dešimtis tūkstančių. Artimiausi konkurentai, tokie kaip J. Bezoso „Amazon Project Kuiper“ ar Europos Sąjungos IRIS2 iniciatyva, tebėra toli nuo „Starlink“ technologinės galios.

Šalys siekia pasipriešinti „Starlink“ dominavimui industrijoje

Pekinas viešai deklaruoja ketinimus sukurti savąją megakonsteliaciją — palydovų tinklą „Guowang“, kuriam numatyta 13 tūkst. palydovų. Pirmieji jų iškelti 2023 metų gruodį. Kita Kinijos kompanija „Qianfan“, remiama Šanchajaus savivaldos, planuoja paleisti apie 15 tūkst. palydovų ir jau sudarė sutartis su Brazilija, Kazachstanu, Pakistanu, Omanu ir kitomis šalimis. Tikslas — tiek strateginis, tiek komercinis: mažinti „Starlink“ įtaką besiformuojančiose rinkose.

Kinijos mokslininkai taip pat išanalizavo „Starlink“ tiekimo grandinę ir aptiko joje saugumo spragų. „Bendrovė turi per 140 pagrindinių tiekėjų, o kibernetinė priežiūra yra ribota“, teigiama 2023 metų Kinijos pramoninių sistemų kibernetinio atsako grupės ataskaitoje.

Kiti siūlomi veiksmai — mažų teleskopų dislokavimas „Starlink“ palydovų stebėjimui, dirbtinio intelekto naudojimas dezinformacijai ar net medžiagų, galinčių sugadinti baterijas, išpurškimas.

Vakarų analitikai sako, kad dalis Kinijos susirūpinimo gali būti perdėta, tačiau mokslinių darbų gausa rodo gilų strateginį vertinimą. Vienas iš straipsnių, publikuotų Kinijoje, pavadintas tiesiog: „Saugokitės „Starlink“.“