Kinija meta iššūkį E. Musko „Neuralink“ smegenų technologijoms

Mintimis valdomos sistemos: Kinija sparčiai vejasi JAV smegenų technologijų lenktynėse

Pekino ligoninėje kompiuterio ekrane pasirodo kiniški ženklai: „Noriu valgyti“. Tai — 67 metų moters, sergančios amiotrofine lateraline skleroze (ALS), mintimis sukurtas sakinys. Moteris nebegali kalbėti, tačiau šią frazę ji suformavo naudodamasi naujos kartos smegenų ir kompiuterio sąsaja — technologija, kuri iki šiol buvo laikoma JAV specialistų sritimi, bet į kurią dabar stipriai žengia Kinija [1].

Technologija vadinama Beinao-1 — tai belaidis, monetos dydžio implantas, leidžiantis mintimis valdyti kompiuterį arba kitus įrenginius. Klinikinį tyrimą atlieka Kinijos smegenų tyrimų institutas (CIBR), o jam vadovauja neurologas Luo Minmin.

Pasak jo, poreikis šiai technologijai — „labai didelis“, nes jų komanda yra „užversta pacientų prašymais“. Luo teigimu, ši sąsaja tiksliai verčia smegenų signalus į tekstus ar veiksmus. Artimiausiu metu planuojama implantus įdiegti dar 50–100 pacientų, kad būtų įvertintas saugumas ir efektyvumas.

Beinao-1 žengia koja kojon su „Neuralink“, bet Kinija renkasi kitą kelią

Iki gegužės mėnesio Beinao-1 buvo implantuotas penkiems pacientams — tiek pat, kiek ir Elono Musko įkurtoje JAV bendrovėje „Neuralink“. Dar viena JAV įmonė „Synchron“, kuriai investicijas skyrė Jeffas Bezosas ir Billas Gatesas, testus atliko su 10 pacientų.

Tačiau, pasak JAV Džordžtauno universiteto neuromokslų profesoriaus Maximiliano Riesenhuberio, Kinijos pažanga akivaizdi. Jis pažymi, kad nors Kinija pradėjo vėliau, dabar jau ne tik vejasi, bet ir kai kur lenkia [2].

CIBR įkurtas 2018 metais bendradarbiaujant su Pekino valdžia ir universitetais — praėjus dvejiems metams po to, kai Kalifornijoje gimė „Neuralink“. Kinijos tyrėjai pasirinko mažiau invazyvų metodą, įterpdami implantą ne į smegenis, o po jų išoriniu dangalu — taip išvengiant sudėtingesnių operacijų.

Nepaisant to, pavyko pasiekti tokį rezultatą, kad ALS serganti pacientė gali formuoti tikslias, trumpas frazes mintimis. Technologija sulaukia didelio susidomėjimo dėl augančio poreikio — tiek sveikatos priežiūros, tiek inovacijų srityje.

Vien Beinao-1 tyrimas, kaip teigiama spaudos pranešime, tapo „pirmuoju pasaulyje pusiau invazinio belaidžio BCI žmogaus smegenyse“ bandymu.

Kinijos tikslas — ne tik technologijos, bet ir pasaulinė lyderystė

Smegenų ir kompiuterio sąsajų technologija JAV pradėta dar XX amžiaus aštuntajame dešimtmetyje. 2013 metais Barako Obamos administracija paskelbė „Brain Initiative“ programą ir per dešimtmetį investavo per 3 milijardus dolerių į daugiau nei tūkstantį projektų. Tuo metu Kinija šią sritį pradėjo vystyti tik 1990-aisiais.

Vis dėlto, remiantis Kinijos mokslo ir technologijų ministerijos duomenimis, 2014 metais pasiūlyta nacionalinė smegenų tyrimų programa, o 2016 metais ji buvo įtraukta į šalies penkmečio planą.

„Kinija smegenų moksle — naujokė, tačiau jos augimo tempas lenkia daugelį šalių“, sako Lily Lin, buvusi tyrimų asistentė viename iš šalies neuromokslų centrų. Pasak jos, kasmet didėja vyriausybinis finansavimas tiek tyrimams, tiek klinikiniams bandymams ir technologijų komercializavimui.

Džordžtauno universiteto tyrėjų analizė 2024 metais parodė, kad Kinijos neinvaziniai BCI tyrimai jau prilygsta pažangiausioms pasaulio valstybėms, o invaziniai — taip pat sparčiai artėja prie tarptautinių standartų. Visgi, kaip pažymi pats Luo Minmin, kuris ilgą laiką dirbo JAV, šiuo metu Amerika vis dar išlieka lyderė, bet lyginti Beinao-1 su „Neuralink“ — tarsi „obuolius su apelsinais“.

„Jie naudoja skirtingus implantavimo metodus, skirtingus signalus ir skirtingas duomenų perdavimo technologijas“, sako Luo. Pasak jo, Kinijos įrenginys fiksuoja platesnį smegenų signalų spektrą, tačiau su mažesniu tikslumu kiekvieno neurono lygmenyje. „Galiausiai abu produktai nėra tiesioginiai konkurentai. Kol kas nežinome, kuris iš jų ilgainiui geriau pasitarnaus pacientams“, teigia mokslininkas.