Kinija pradeda misiją asteroidų mėginių paėmimui Marse

Kinija pradeda istorinę misiją rinkti asteroido mėginius

Kinijos nacionalinė kosmoso administracija (CNSA) paskelbė, kad ketvirtadienį iš Xichang palydovų paleidimo centro sėkmingai paleista „Tianwen-2“ zondas, kuris turėtų surinkti mėginius iš netoli Marso esančio asteroido 2016HO3 ir ištirti pagrindinio asteroidų žiedo kometą 311P [1].

Zondas, paleistas naudojant „Long March 3-B“ raketą, pradėjo dešimtmetį truksiančią misiją, kuri, anot CNSA vadovo Shan Zhongde, „atvers naujas žinias apie kosmosą ir duos proveržio atradimų“. Mėginiai iš asteroido turėtų būti grąžinti į Žemę 2027 m. lapkritį, o tai padarys Kiniją trečiąja šalimi po Japonijos ir JAV, surinkusia asteroidų uolienas.

„Ši misija yra reikšmingas žingsnis Kinijos tarpplanetinėse tyrinėjimuose“, teigė Shan Zhongde. Anksčiau Kinija jau sėkmingai grąžino mėnulio tolimosios pusės uolienų mėginius, pabrėždama tarptautinio bendradarbiavimo svarbą, tačiau bendradarbiavimas su JAV išlieka ribotas dėl Amerikos įstatymo, draudžiančio tiesioginį bendradarbiavimą su NASA.

„Tianwen-2“ misija tirs asteroidą ir kometą

„Tianwen-2“ zondas 2026 m. liepą pasieks asteroidą 469219 Kamoʻoalewa, esantį 15–39 mln. kilometrų atstumu nuo Žemės, ir surinks jo uolienų mėginius, kurie bus grąžinti kapsule 2027 m. Vėliau zondas keliaus į kometą 311P/PanSTARRS, esančią pagrindiniame asteroidų žiede tarp Marso ir Jupiterio, maždaug 87 mln. kilometrų nuo Žemės [2].

„Ši kometa dėl savo neįprastos vietos neturi tipiškų kometų paviršiaus ledo, todėl jos tyrimai gali atskleisti naujų detalių apie Saulės sistemos formavimąsi“, teigė CNSA pareigūnas.

Asteroido Kamoʻoalewa, laikomo Žemės kvazi-palydovu, tyrimai padės geriau suprasti Žemės formavimosi procesus, įskaitant vandens kilmę. Mėginių rinkimas iš asteroido yra techniškai sudėtingas dėl jo žemos gravitacijos, kuri gerokai apsunkina nusileidimą ir mėginių surinkimą, palyginti su ankstesnėmis Kinijos mėnulio misijomis.

Kinijos kosmoso ambicijos stiprina jos lyderystę

Kinijos kosmoso programa per pastaruosius du dešimtmečius sparčiai augo, o „Tianwen-2“ misija yra dar vienas žingsnis link šalies tikslo iki 2030 m. nusiųsti žmogų į Mėnulį. Kinija jau valdo savo kosminę stotį „Tiangong“, kuri buvo pastatyta po to, kai šalis dėl JAV saugumo.

2020 m. „Tianwen-1“ misija sėkmingai nusileido Marse, o 2028 m. planuojama „Tianwen-3“ misija, kuri gali padaryti Kiniją pirmąja šalimi, grąžinusia Marso mėginius. „Mes siūlome 20 kg krovinio talpą užsienio šalims ir tyrimų institucijoms mūsų Marso misijoje“, praėjusį mėnesį paskelbė CNSA.

Nepaisant šių ambicijų, Kinijos kosmoso programa, valdoma Liaudies išlaisvinimo armijos, susiduria su iššūkiais dėl riboto bendradarbiavimo su Vakarais. Vis dėlto sėkmingas „Tianwen-2“ startas, kurį oficialioji naujienų agentūra „Xinhua“ pavadino „visiška sėkme“, stiprina Kinijos, kaip vienos iš kosmoso tyrimų lyderių, pozicijas.