Kinijoje masiškai statomos anglimi kūrenamos elektrinės, o J. Bidenas rengiasi skelbti nepaprastąją padėtį dėl klimato kaitos

Kinija ir JAV į savo aplinkosauginius įsipareigojimus žvelgia skirtingai

Aplinkosaugos organizacija „Greenpeace“ skelbia, kad Kinija planuoja naujų anglimi kūrenamų elektrinių statybas [1], tuo tarpu JAV Baltieji rūmai gali net skelbti ekstremalią situaciją dėl klimato kaitos [3].

Toks komunistinės Kinijos žingsnis prieštarauja šalies ankstesniems įsipareigojimams. Kinija pažadėjo, kad 2021– 2025 m. laikotarpiu griežtai kontroliuos anglimi kūrenamų elektrinių pajėgumus, nes iki 2030 m. tikisi sumažinti į aplinką išmetamo anglies dioksido kiekį.

Būtent Kinija prie pasaulio taršos prisideda daugiausiai: šalis į aplinką išmeta tiek pat anglies dioksido, kiek ir visos likusios išsivysčiusios pasaulio valstybės kartu sudėjus [2].

Tačiau, šiuo metu atrodo, kad Kinija siekia apeiti ankstesnius įsipareigojimus. Augant susirūpinimui dėl energijos tiekimo, šalyje padidintas anglimi kūrenamų jėgainių statybų skaičius. Skelbiama, kad pasitelkiant anglį, siekiama išspręsti vietinės energijos gamybos problemas.

Kinija atsigręžia į anglimi kūrenamų elektrinių gaminamą energiją

„Greenpeace“ duomenimis, Kinija šiais metais ypač sparčiai išduoda leidimus statyti naujas anglimi kūrenamas elektrines. To priežastis paprasta: valdžios institucijos stengiasi sumažinti ekonomiškai skausmingo elektros energijos trūkumo riziką.

2022 m. pirmąjį ketvirtį Kinijos reguliavimo institucijos uždegė žalią šviesą anglies elektrinėms, kurių bendras pajėgumas siekė 8,63 gigavatų. Tai yra beveik pusė visų praėjusiais metais patvirtintų anglimi kūrenamų elektrinių pajėgumų [4].

Kinija pažadėjo 2021–2025 m. griežtai kontroliuoti anglių elektrinių pajėgumus, nes siekia iki 2030 m. sumažinti klimato kaitą sukeliančio anglies dioksido kiekius.

Tačiau net jei 2021 m. viduryje naujų anglimi kūrenamų elektrinių leidimų skaičius sumažėjo, vėliau tais pačiais metais vėl išaugo, nes Kinijoje dėl tiekimo krizės buvo plačiai nutrauktas elektros energijos tiekimas. Šią vasarą, kai Kinijoje tvyrojo dideli karščiai, elektros energijos suvartojimas smarkiai išaugo.

Šiuo metu Kinija apie 60 proc. elektros energijos gamina iš akmens anglių.

Dėl to, siekiant patenkinti gyventojų energijos poreikius, valdžia į antrą planą nustumia aplinkosauginius įsipareigojimus. Kaip teigia Pekine įsikūrusios „Greenpeace“ narys Wu Jinghanas, energetinis saugumas tapo tarsi kodiniu žodžiu, reiškiančiu anglis, o ne patikimą energijos tiekimą.

Praėjusiais metais Glazge vykusiose pasaulinėse derybose dėl klimato kaitos, kuriose šalys susitarė „palaipsniui mažinti“, o ne „palaipsniui atsisakyti“ pasaulinio anglies naudojimo, Kinijos anglimi kūrenamų elektrinių statybos planai buvo pagrindinis ginčų objektas.

Kinija yra didžiausia pasaulyje anglies gamintoja ir vartotoja. Po 2025 m. šalis įsipareigojo pradėti mažinti anglies naudojimą, tačiau manoma, kad iki to laiko gali būti pastatyta šimtai naujų, galingų, anglimi kūrenamų elektrinių.

Nors Kinijoje sparčiau statomos vėjo ir saulės energijos jėgainės, tokia energija vis dar sunkiai randa kelią į eilinių kinų namus.

JAV svarsto skelbti nepaprastąją padėtį

Kol Kinija planuoja statyti dar daugiau anglimi kūrenamų elektrinių, JAV žengia visiškai priešingu keliu ir dėl klimato kaitos svarsto skelbti nepaprastąją padėtį. Į galimą energijos trūkumą kol kas atsižvelgiama nėra, o prezidento administracija siekia tesėti rinkėjams duotus pažadus ir dirbti ties klimato kaitos krize [3].

Demokratų įstatymų leidėjai ir aplinkosaugos grupės jau kurį laiką ragina Baltuosius rūmus imtis agresyvių priemonių dėl klimato kaitos.

Baltiesiems rūmams artimi šaltiniai žiniasklaidai atskleidė, kad prezidentas J. Bidenas svarsto ateinančiomis savaitėmis paskelbti nacionalinę nepaprastąją padėtį klimato srityje [5].

„Prezidentas aiškiai pasakė, kad jei Senatas nesiims veiksmų klimato krizei įveikti ir mūsų šalies švarios energijos pramonei stiprinti, jis imsis veiksmų. Svarstome visas galimybes ir dar nepriėmėme jokio sprendimo", – teigia anonimu likti norintis Baltųjų rūmų atstovas.

Nors manyta, kad Joe Bidenas apie nepaprastąją padėtį gali paskelbti dar trečiadienį, viešėdamas Masačusetse, kur ketina aptarti klimato kaitos ir aplinkosaugos klausimus, vėliau paviešinta, kad kol kas tokio sprendimo dar nebus.

Prezidento rinkimų kampanijos metu J. Bidenas pasisakė už griežtus veiksmus klimato kaitos srityje ir tarptautinėse derybose dėl klimato kaitos pažadėjo iki 2030 m. 50 proc. sumažinti klimato taršą.

Tačiau jo kovos su klimato kaita darbotvarkei trukdo nepakankama parama Kongrese. Be to, šį mėnesį Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad federalinės agentūros negali imtis svarbių politinių veiksmų klimato ir kitose srityse be aiškaus Kongreso sutikimo.

Nepaisant to, aplinkosaugos politikos grupė „Evergreen Action" teigia, kad Aplinkos apsaugos agentūra vis dar gali pasinaudoti savo įgaliojimais ir sugriežtinti anglies dioksido ir kitų pagrindinių teršalų, išmetamų elektrinėse ir pramonės įmonėse, apribojimus, o Vidaus reikalų departamentas gali palaipsniui nutraukti iškastinio kuro nuomos sutartis ir blokuoti didelius projektus.