Kitais metais B lygio matematikos egzamino neišlaikys apie 92,2% mokinių

Drastiškos prognozės: matematikos egzamino gali neišlaikyti net devyni iš dešimties mokinių

Pagal Nacionalinės švietimo agentūros (NŠA) pateiktas prognozes, šių mokslo metų matematikos valstybinių brandos egzaminų rezultatai gali būti vieni prasčiausių per visą nepriklausomybės laikotarpį. Blogiausiu atveju B lygio matematikos egzamino gali neišlaikyti net 92,2 procento mokinių, o A lygio – beveik pusė, 48 procentai.

Pasak švietimo, mokslo ir sporto viceministro Jono Petkevičiaus, šie skaičiai apskaičiuoti remiantis šių metų valstybinių brandos egzaminų rezultatais ir 2025 m. pirmosios dalies vertinimais. „Taikyta 35 taškų kartelė, kurią dar ankstesnė valdžia nustatė kaip minimalią išlaikymo ribą“, – aiškino J. Petkevičius.

Anot jo, toks skaičiavimas parodė, kad kitais metais A lygio egzamino tikėtina neišlaikys apie 24 procentus abiturientų, o blogiausiu atveju – beveik pusė jų. Tuo metu B lygio matematikos situacija kelia dar didesnį susirūpinimą – net ir pagal tikėtiną scenarijų egzamino gali neįveikti 70 procentų mokinių [1].

„Ruošiamės diskusijoms, kad reikia laikinai koreguoti egzamino išlaikymo kartelę. Mums svarbiausia, kad daugiau vaikų gautų brandos atestatus“, – po Lietuvos švietimo tarybos posėdžio sakė J. Petkevičius.

Švietimo bendruomenė ragina peržiūrėti programas ir mažinti perteklinį turinį

Viceministras pripažino, kad viena pagrindinių problemų – per plati ir neproporcingai sudėtinga matematikos programa. „Ugdymo programos yra per plačios, jose per daug temų. Vaikai nespėja įsigilinti, todėl nelieka matematinio mąstymo. B lygio programa turėtų būti siauresnė, kad būtų galima eiti į gylį, o ne tik paviršiumi perbėgti per temas“, – teigė jis.

Švietimo ministerija planuoja su švietimo bendruomene tartis dėl laikinos išlaikymo ribos mažinimo nuo 35 iki 25 taškų. Toks sprendimas, anot J. Petkevičiaus, galėtų galioti pereinamuoju laikotarpiu, kol bus visiškai įgyvendintos atnaujintos programos.

Tuo pat metu viceministrė Regina Valutytė pabrėžė, kad šiemet priėmimo į aukštąsias mokyklas tvarka nesikeis: matematikos egzaminas liks privalomas. Diskusijos dėl jo ateities, vis dėlto, tęsiamos.

Lietuvos švietimo tarybos nariai sutarė, kad problemos šaknys slypi ne vien taškuose. Ekonomikos viceministrė Guoda Burokienė teigė: „Reikia žiūrėti į esmę, o ne tik į tai, kaip padaryti, kad skaičiai atrodytų gražiai. Estijos pavyzdys mums netinka, nes ten reformos buvo pradėtos iš anksto ir kryptingai.“

Akademinė bendruomenė ir darbdaviai ragina neaukoti kokybės dėl statistikos

Vilniaus universiteto rektorius Rimvydas Petrauskas pabrėžė, kad universitetai nepritaria išsilavinimo kokybės mažinimui. „Turime išlaikyti privalomus lietuvių kalbos ir matematikos egzaminus, kad būtų išlaikytas akademinis lygis. Stojant reikėtų trijų egzaminų, o jų vidurkis turėtų siekti bent 50 balų“, – sakė R. Petrauskas.

Kolegijų atstovė Lina Tamutienė taip pat pabrėžė, kad egzaminų sistema turi išlikti diferencijuota: B kursas tinkamas keliui į kolegijas, o A – į universitetus.

Pramonės sektorius situaciją vertina dar griežčiau. Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės asociacijos vadovas Darius Lasionis teigė: „Atrodo, kad žaidžiame skaičiais, kad geriau atrodytume prieš Europą. Tačiau geresnis reitingas nieko nesako apie kokybę ar vertę. Turime skatinti jaunus žmones siekti žinių, o ne žeminti kartelę.“

Tuo metu švietimo ekspertė Eglė Pranckūnienė priminė, kad valstybė turi rūpintis ne tik reitingais, bet ir realiomis jaunimo galimybėmis. „Egzaminų sistema neturi būti kliūtis gauti išsilavinimą. Mums reikia ne didesnių skaičių, o išsilavinusių žmonių“, – pabrėžė ji.

Lietuvos švietimo tarybos prezidentė Saulė Mačiukaitė-Žvinienė atkreipė dėmesį, kad būtina aiškiai atskirti mokyklos baigimo ir stojimo į aukštąją mokyklą tikslus. „Matematika turi likti mokyklos brandos simboliu, o ne vien stojimo reikalavimu“, – sakė S. Mačiukaitė-Žvinienė.