Kitąmet – daugiau dėmesio tiltų rekonstravimui

„Via Lietuva“ infrastruktūros grupės vadovo Martyno Gedaminsko teigimu, didelė dalis šalies kelių infrastruktūros jau yra blogos būklės, kuri kiekvienais metais vis prastėja. Anot jo, kitąmet „Via Lietuva“ didesnį dėmesį skirs tiltų tvarkymui, tačiau įspėja, kad negavus pakankamo finansavimo, rezultatai gali nepatenkinti lūkesčių.

„Kalbant apie tiltus, bendrai jų šiandien turime virš 1500 – metų pradžioje turėjome 109 blogos būklės tiltus, o dabar turime jau 124. (...) Kalbame apie infrastruktūrą, kurių vidutinis amžius yra virš 60 metų, ji visa projektuota ir statyta prie visai kitų apkrovų ir kito eismo intensyvumo“, – ketvirtadienį konferencijoje „Vilnius Greentech Forum“ kalbėjo M. Gedaminskas.

„Deja, bet didesnioji dalis kelių infrastruktūros yra tą (gyvavimo – ELTA) ciklo pabaigą pasiekę, todėl ir eskaluojame tą klausimą, jog finansavimas yra reikalingas esamos infrastruktūros palaikymui, rekonstravimui ir modernizavimui“, – pridūrė jis.

„Via Lietuvos“ atstovas paaiškino, kad laiku nesutvarkytas tiltas gali turėti rimtų pasekmių – verslas patiria nuostolius dėl uždarytų arba apribotos apkrovos tiltų, taip pat jie ardosi dėl barstomosios druskos, patenkančios į tiltus laikančias konstrukcijas.

„Verslai patiria didžiulius nuostolius, galime kalbėti apie tą patį žemės ūkį, kuris yra pakankamai Lietuvoje išvystytas. Turime nemažai skundų ir atsiliepimų, kai ūkininko laukai yra kitoje pusėje tilto ir jam kiekvieną dieną jam reikia papildomai važiuoti 20 km“, – aiškino M. Gedaminskas.

„Laiku nesutvarkytas tiltas, laiku nesutvarkyta hidroizoliacija arba nepakeistas deformacinis pjūvis, jis padaro didžiulę neatlygintiną žalą statinio ilgaamžiškumui. Kadangi keliai barstomi druska tai reiškia, kad visas druskingas vanduo patenka į betonines laikančias konstrukcijas, tada vanduo išgaruoja, o druska lieka“, – sakė jis.

M. Gedaminskas taip pat prognozuoja, kad kelių metų bėgyje pusketvirto tūkstančio kilometrų kelių būklė gali degraduoti iki „blogos“ arba „labai blogos“.

„Šiandien bendrai Lietuvoje turime virš 6000 km kelių su asfalto danga, kurių būklė yra bloga arba labai bloga. 3500 km kelių yra ant labai trapios ir siauros ribos kur gali tapti labai blogos būklės keliais. (...) Vertiname, kad tai įvyks turbūt 2-3 metų bėgyje, jei tam nebus skirtas papildomas finansavimas“, – tikino jis.

ELTA primena, kad spalio viduryje finansų ministrė Gintarė Skaistė pristatė planuojamą 2025 m. valstybės biudžetą.

Numatyta, kad biudžeto pajamos kitąmet sieks 17,98 mlrd. eurų, išlaidos – 23,02 mlrd. eurų. Lyginant su šiais metais, numatoma, kad biudžeto pajamos augs 1 mlrd. eurų (5,9 proc.), išlaidos – virš 2,4 mlrd. eurų (11,7 proc.).

Valdžios sektoriaus skola 2025 m. sudarys 43,2 proc. (neįvertinus ES balanso ir kaupimo poveikio – 42,3 proc.), deficitas – 3 proc.

Lietuvos kelių priežiūrai ir tvarkymai kitų metų biudžete numatyta skirti 784 mln. eurų, 2024 m. šiam tikslui skirta 882 mln. eurų. Kelių priežiūros ir plėtros programoje (KPPP) numatyti 563,2 mln. eurai, o lėšos iš gynybos fondo lėšų kariniam mobilumui sieks 59,1 mln. eurų. Dar 161,2 mln. eurų numatyti iš ES finansinės paramos (Europos infrastruktūros tinklų priemonės, 2021–2027 m. ES fondų lėšų).

Elta pranešimas.