Kitąmet planuojama MMA kelti iki 1070 eurų, bet didės ir mokestinė našta

Kitąmet prognozuojamas ir minimalaus, ir vidutinio atlyginimo augimas

Skambiai pranešama, kad jau kitąmet minimalus mėnesinis atlyginimas (MMA) Lietuvoje perkops tūkstantį eurų, tačiau neapsigaukite – nemokamas sūris – tik pelėkautuose. Darbdaviai dievagojasi, kad dėl tokio šuolio prasidės verslų bankrotas, o darbuotojus atstovaujanti profsąjunga aiškina, kad taip verslas tik blefuoja. Visgi, gyventojams į kišenę tai tikrai daugiau neįkris, mat jau svarstoma didinti valstybės resursus gynybai iš mokesčių mokėtojų lėšų.

Jau ne tik politikai, bet ir Lietuvos bankas tikina, kad MMA, perlipantis 1 tūkst. eurų kitąmet – labai realus. LB Ekonomikos departamento direktorius Aurelijus Dabušinskas tikina, kad 2025 metais pagal Trišalės tarybos nustatytą formulę MMA Lietuvoje turėtų padidėti 146 eurais, arba 15,7 proc. – nuo 924 iki 1 070 eurų [1].

Prognozuojamas ir vidutinio darbo užmokesčio augimas – be premijų jis turėtų siekti 2 139 eurus.

Šiemet MMA kilo iki 924 Eur neatskaičius mokesčių arba 708,4 eurų.

Apie MMA perlipimą per 1 tūkst. eurų ribą jau prakalbo ir finansų ir ekonomikos ministrė Monika Navickienė, taip pat lepinanti kalbomis ir senjorus apie senatvės pensijų kilimą.

Verslininkai tokio augimo purtosi, o darbuotojų profsąjunga tai laiko blefu

Darbdavius toks staigus MMA šuolis baugina, mat nebus išvengta kai kurių įmonių bankroto.

Skeptiškai į siūlymą žvelgia ir Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) vadovas Andrius Romanovskis, kurio tikinimu, Lietuva sau išsikėlė labai ambicingą tikslą lygiuotis į turtingiausias Europos šalis pagal MMA, ko pasekoje esą turime sparčiausią atlyginimų augimą Europoje.

Tačiau Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė laikosi pozicijos, kad investicija į žmogų atsiperka [2].

„Verslininkai kartoja, kad viskas žlugs ir sustos, tačiau tai neįvyksta. Mes prognozuojame, kad kitais metais sparčiai didės mėnesinis minimalus atlyginimas. Mes spausime politikus, kad tai įvyktų. Statistika rodo, kad daugiau negu 60 procentų darbuotojų uždirba tik iki vieno vidutinio darbo užmokesčio. Darbdaviai bijo, kad jie bus priversti kelti ir kitus atlyginimus“, – teigė I. Ruginienė.

Didžiausi uždarbiai – sveikatos priežiūros srityje

Šių metų pirmojo ketvirčio Valstybės duomenų agentūros pateiktais duomenimis, didžiausias atlyginimų augimas buvo pastebimas sveikatos priežiūros (13,8 proc.), elektros, dujų, šilumos tiekimo (13,5 proc.) srityse, statybų (13,3 proc.), žemės ūkio bei miškininkystės (13,2 proc.) sektoriuose.

Kiek mažesniu kilimu, bet vis dar perlipančiu augimo vidurkį, džiaugėsi kasybos ir karjerų eksploatavimo (12,4 proc.), transporto (12,2 proc.), meninės bei pramoginės veiklos (12,1 proc.), švietimo (11,6 proc.), viešojo administravimo (11,4 proc.) bei administracinės ir aptarnavimo veiklos (10,9 proc.) sričių darbuotojai.

Atlyginimų augimo vidurkis 2024 m. pirmąjį ketvirtį siekė 10,3 proc.

Žemiau vidurkio ribos liko dirbantys apdirbamosios gamybos, NT operacijų, prekybos, profesinės, mokslinės ir techninės veiklos, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų, informacijos ir ryšių bei finansinės ir draudimo veiklos srityse.

Po visų mokesčių net ir kylant atlyginimams darbuotojams liks tik „trupiniai“

Tačiau per anksti džiaugtis kylančiu pragyvenimo lygiu Lietuvoje nevertėtų, mat šiuo metu itin aktyviai svarstomi gynybinio arsenalo didinimo Lietuvoje klausimai.

Seime jau ant darbastalio ištrauktas siūlymas dėl ne mažesnio nei 3 proc. BVP krašto gynybai [3].

Toks siūlymas praėjusią savaitę gimė Finansų ministerijoje, kuri ir pasiūlė metodą, kaip surinkti papildomas lėšas gynybai: 1 proc. punktu padidinant pelno mokesčio tarifą, pakeliant akcizus degalams, tabakui ir alkoholiui, įvedant mokestį daliai draudimo sutarčių, dar vieniems metams pratęsiant bankų solidarumo mokestį ir dar labiau smaugiant smulkųjį šalies verslą.

Premjerė I. Šimonytė prognozuoja, kad sprendimą dėl MMA augimo ši Vyriausybė greičiausiai priims dar rugsėjį [4].

Nepaisant didelio atlyginimų augimo (taip skelbia LB [5]) ir žiniasklaidos pranešimų apie gerėjantį gyvenimą Lietuvoje, kita šalies dalis ir toliau skursta, mat nors ir infliacija nukrito iki 1 proc., bet kainos taip ir liko aukštos [6], todėl kai kurie net priversti gyventi „į skolą“, kad patenkintų savo būtiniausius poreikius ir apie naujutėlaitį „Porsche“, tampantį vis dažnesniu radiniu sostinės ir Kauno daugiabučių kiemuose, gali tik sapnuose susapnuoti.