Klaipėdos LEZ įmonės Lietuvos verslui atseikėjo 430 mln. eurų

Investicijos augo, nors apyvarta sumažėjo

Beveik 90 mln. eurų naujų investicijų ir rekordiniai pirkimai iš Lietuvos tiekėjų – tokiais rezultatais praėjusius metus baigė Klaipėdos laisvoji ekonominė zona (LEZ). Nors bendra čia veikiančių 49 investuotojo statusą turinčių įmonių apyvarta sumažėjo iki 1,19 mlrd. eurų, šis pokytis pirmiausia siejamas su pasaulinėse rinkose kritusiomis naftos kainomis, turėjusiomis tiesioginę įtaką PET produkcijos kainodarai.

Tuo metu investicijų srityje fiksuotas ryškus augimas. Per metus LEZ bendrovės naujiems projektams skyrė 89 mln. eurų – net 75 proc. daugiau nei 2024 metais. Didžiausią investiciją įgyvendino biodyzelino gamintoja „Mestilla“, naujos gamyklos projektui skyrusi daugiau kaip 38 mln. eurų [1].

Dar 10 mln. eurų į farmacijos pramonei skirtų tvarių pakuočių gamybą investavo Portugalijos kapitalo bendrovė „Evertis“, o plėtros projektus vykdė ir „Retal Baltic Films“, „Orion Global PET“, „NEO GROUP“, „Logipark“, „Atlas Premium Lietuva“ bei kitos įmonės.

Vietos verslui – daugiau kaip 430 mln. eurų užsakymų

Praėjusiais metais Klaipėdos LEZ įmonės iš Lietuvos tiekėjų įsigijo prekių ir paslaugų už 430,5 mln. eurų. Tai 21 proc. daugiau nei metais anksčiau ir antras geriausias rezultatas teritorijos istorijoje. Didžiausia vietos tiekėjų partnere išliko „Mestilla“, kuri ne tik investavo į gamyklos statybas, bet ir toliau vykdė didelės vertės žaliavų pirkimus iš Lietuvos ūkininkų.

Dešimtimis milijonų eurų skaičiuojamus užsakymus šalies rinkoje pateikė ir „Retal Baltic Films“, „Orion Global PET“ bei „NEO GROUP“. Daugiau kaip po 5 mln. eurų prekių ir paslaugų Lietuvoje įsigijo „Pack Klaipėda“, „Glassbel Baltic“, „Gren Klaipėda“, „Heidelberg“, „Lavango“, „Admen“, „Rehau Production LT“, „Atlas Premium“ ir kitos bendrovės.

LEZ įmonės reikšmingai prisidėjo ir prie valstybės biudžeto. Per metus jos sumokėjo 26,8 mln. eurų gyventojų pajamų bei socialinio draudimo mokesčių – 6 proc. daugiau nei prieš metus. Be to, į biudžetą pervesta dar 32,6 mln. eurų pridėtinės vertės mokesčio. Palyginimui, pelno ir nekilnojamojo turto mokesčių lengvatų forma investuotojai gavo vos 2,8 mln. eurų valstybės pagalbos.

Stabilus augimas nepaisant pasaulinių iššūkių

Klaipėdos LEZ įmonių eksporto vertė pernai siekė 419 mln. eurų ir buvo mažesnė nei 2024 metais. Tačiau šį sumažėjimą lėmė ne mažesnės gamybos apimtys, o kritusios PET produkcijos kainos tarptautinėse rinkose, kurios tiesiogiai priklauso nuo naftos kainų pokyčių.

Klaipėdos LEZ vadovas Eimantas Kiudulas pabrėžia, kad investuotojai išlaiko stabilų veiklos tempą net ir susidurdami su geopolitiniais, prekybos bei energetikos iššūkiais. Anot jo, beveik 100 mln. eurų naujų investicijų, milijardinė apyvarta ir daugiau kaip 430 mln. eurų užsakymų Lietuvos verslui rodo, kad teritorijos įmonės išlaiko tvirtą pagrindą tolesnei plėtrai.

Vis dėlto, E. Kiudulo teigimu, siekiant pritraukti naują investicijų bangą ir sustiprinti Lietuvos konkurencingumą, būtina ieškoti naujų sprendimų mokesčių, talentų pritraukimo bei verslo aplinkos srityse.

Nuo Klaipėdos LEZ veiklos pradžios iki 2025 metų pabaigos teritorijoje veikiančios įmonės jau yra investavusios daugiau kaip 845 mln. eurų. Šiuo metu investuotojo statusą turinčiose bendrovėse dirba daugiau kaip 2,3 tūkst. žmonių, o visoje LEZ teritorijoje – apie 4,5 tūkst. darbuotojų.