Klaipėdos LEZ keičiasi žaidimo taisyklės: į priekį veržiasi Lietuvos kapitalas

Lietuvių investicijos įgauna pagreitį

Klaipėdos LEZ investicijų žemėlapis keičiasi – vis didesnį vaidmenį čia perima Lietuvos verslas. Pernai vietos kapitalo bendrovėms teko daugiau kaip 60 proc. naujų investicijų, nors prieš penkerius metus jų dalis siekė tik apie penktadalį.

Lietuviško kapitalo įmonės reikšmingos ir vietos tiekėjams – pernai jų pirkimai sudarė apie 55 proc. nuo bendros 431 mln. eurų sumos. Pagal sumokamus gyventojų pajamų ir socialinio draudimo mokesčius Lietuvos bendrovėms teko maždaug trečdalis bendro 26,8 mln. eurų rezultato [1].

Vis dėlto užsienio kapitalas tebėra stipresnis pagal apyvartą ir darbuotojų skaičių. Lietuvos įmonės sugeneravo apie penktadalį bendros 1,19 mlrd. eurų apyvartos, o užsienio bendrovėse dirbo apie 70 proc. visų LEZ darbuotojų.

Vietos verslo svoris auga

Klaipėdos LEZ vadovo Eimanto Kiudulo teigimu, Lietuvos kapitalo stiprėjimas ypač išryškėjo nuo 2022 metų. Tam įtakos turi geopolitinis neapibrėžtumas ir tai, kad šalies verslai per pastarąjį dešimtmetį tapo brandesni, modernesni ir drąsiau investuoja.

„Šiuo metu Lietuvos kapitalo investuotojai yra vieni perspektyviausių ne tik Klaipėdos, bet ir kitoms šalies LEZ. Pastaraisiais metais jiems skiriame daugiau dėmesio, nors užsienio verslas taip pat išlieka aktyvus. Vis dėlto geopolitinė situacija, didėjančios sąnaudos ir sustiprėję Lietuvos verslai vis labiau keičia investicijų balansą“, – sako E. Kiudulas.

Šią tendenciją rodo ir potencialių investuotojų statistika – pernai apie 40 proc. perspektyvių užklausų dėl veiklos Klaipėdos LEZ pateikė Lietuvos bendrovės.

Nepaisant augančio vietos kapitalo vaidmens, zona išlieka vienodai atvira tiek Lietuvos, tiek užsienio investuotojams. Reikalavimus atitinkančioms įmonėms galioja tos pačios mokestinės lengvatos ir galimybės pasinaudoti valstybės ar savivaldybės skatinimo priemonėmis.

Kodėl renkasi Klaipėdą

Vienas naujausių Lietuvos investuotojų Klaipėdos LEZ – aromatų gamintoja „Aromatic 89“. Nors daugiau nei pusė produkcijos eksportuojama, bendrovė gamybos į užsienį kelti neplanuoja.

Įmonės vadovo Arnoldo Bružo teigimu, Lietuvoje bendrovė turi komandą, veikiančius procesus ir gali greitai reaguoti į gamybos pokyčius. Svarbi ir šalies geografinė padėtis, leidžianti patogiai pasiekti Baltijos, Skandinavijos, Lenkijos bei Vokietijos rinkas.

Klaipėdos LEZ įmonę patraukė jau paruoštos gamybinės patalpos ir galimybė vienoje vietoje sutelkti gamybą, sandėliavimą bei logistiką, kartu paliekant erdvės tolesnei plėtrai.

Čia įsikūrė ir balistinės apsaugos priemonių gamintoja „Kovo šarvai“. Bendrovės vadovės Agnės Rakštytės teigimu, sprendimą lėmė tinkamos patalpos, verslo sąlygos ir galimybė prisidėti prie Lietuvos gynybos pramonės stiprinimo.

Užsienio investuotojai nesitraukia

Nors Lietuvos kapitalo aktyvumas auga, užsienio bendrovės Klaipėdos LEZ išlieka svarbios. Šiuo metu čia veikia investuotojai iš 17 pasaulio valstybių, o tarptautinės įmonės vis dar sukuria didžiąją dalį teritorijos apyvartos ir darbo vietų.

Pernai veiklą pradėjo Vokietijos mechatronikos ir hidraulikos sistemų gamintoja „HAWE Hydraulik“, o Portugalijos „IMG Group“ priklausanti „Evertis“ planuoja apie 30 mln. eurų vertės tvarios PET plėvelės gamyklą.

Tarp aktyvesnių Lietuvos kapitalo investuotojų išsiskiria „Kautra“, „Autoaibė“, „Aromatic 89“ bei naują gamyklą planuojanti „Klaipėdos duonos“ grupė.

Klaipėdos LEZ svarbą rodo ir miesto investicijos – šiemet teritorijos infrastruktūrai numatyta apie 3,2 mln. eurų. Lėšos bus skirtos keliams, gatvėms, elektros tinklams ir kitiems infrastruktūros projektams.

Pastarųjų metų tendencija aiški – Klaipėdos LEZ išlieka svarbi užsienio kapitalui, tačiau vis didesnį naujų investicijų tempą čia diktuoja ir Lietuvos verslas.