Klaipėdos uosto įstatymas grįžta į Seimą: „kliuvo“ dėl branduolinio ginklo grėsmės?

Prezidentas vetavo Klaipėdos uosto įstatymą

Seimas turės dar kartą svarstyti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymą po to, kai jį vetavo prezidentas Gitanas Nausėda. Daugiausia ginčų sukėlė nuostata dėl laivų, susijusių su branduoline ginkluote ar branduoline energetika, įplaukimo į uostą.

Anksčiau Seimo priimtoje įstatymo redakcijoje buvo numatyta, kad tokie laivai į Klaipėdos uostą negalėtų patekti, tačiau būtų taikoma išimtis, jei tai atitiktų nacionalinio saugumo interesus. Prezidentūra mano, kad tokia formuluotė nesuderinama su Konstitucija [1].

Prezidento vyriausiasis patarėjas Ramūnas Dilba parlamente pabrėžė, kad Konstitucijos 137 straipsnis draudžia Lietuvos teritorijoje laikyti masinio naikinimo ginklus, todėl jokios išimtys negali būti taikomos. Pasak jo, paprastas įstatymas negali prieštarauti pagrindiniam šalies įstatymui.

Seimas projektą nagrinės iš naujo

Prezidentas siūlo pakeisti ginčytiną įstatymo dalį ir aiškiai atskirti branduolinius ginklus nuo branduolinių jėgainių. Pagal jo siūlymą, laivams su branduoliniu ginklu įplaukti į Klaipėdos uostą būtų draudžiama visais atvejais, o branduoline energetika varomiems laivams išimtis galėtų būti taikoma tik tuomet, kai tai neprieštarauja valstybės saugumo interesams.

Seimas pritarė siūlymui projektą svarstyti iš naujo. Už tokį sprendimą balsavo 104 parlamentarai, o prieš buvo tik trys.

Toliau įstatymo projektas bus perduotas Teisės ir teisėtvarkos komitetui. Galutinis balsavimas Seime planuojamas gegužės 21 dieną. Jei projektui bus pritarta, naujos nuostatos įsigalios nuo liepos 1-osios.

Susisiekimo ministerija: pastabų dėl įstatymo nebuvo

Pirmadienį prezidento veto įvertinusi Susisiekimo ministerija tvirtino, kad rengiant Klaipėdos uosto įstatymo projektą nė viena institucija nebuvo pateikusi pastabų dėl nuostatų, susijusių su laivais, galinčiais gabenti branduolinį ginklą. Ministerijos teigimu, Seimo priimtame variante buvo numatyti pakankami saugikliai, leidžiantys sprendimus dėl laivybos priimti pagal geopolitinę situaciją ir nacionalinio saugumo interesus [2].

Anot jos, įstatymas suteiktų galimybę ypatingomis aplinkybėmis riboti laivybą arba taikyti išimtis, tačiau valstybės saugumas ir toliau išliktų pagrindiniu prioritetu.

Ministerija taip pat pabrėžė, kad visa Klaipėdos uosto pertvarka buvo orientuota į stipresnę strateginių objektų kontrolę, didesnį konkurencingumą ir efektyvesnį valdymą. Projekte numatyta, kad uostas liktų atviras tarptautinei laivybai tik tuo atveju, jei tai neprieštarauja valstybės interesams, o kilus grėsmėms laivyba galėtų būti stabdoma arba ribojama.

Susisiekimo ministerijos atstovai taip pat pažymėjo, jog platesnėje diskusijoje dėl Konstitucijoje įtvirtintų branduolinio ginklo ribojimų turėtų aktyviau dalyvauti ir Krašto apsaugos ministerija.

Prezidento veto sustabdė Klaipėdos uosto įstatymo priėmimą

Praėjusią savaitę vetavęs Seimo priimtą Klaipėdos uosto įstatymą, prezidentas Gitanas Nausėda pareiškė matantis grėsmę, kad dabartinė įstatymo formuluotė galėtų sudaryti prielaidas į Lietuvą įplaukti laivams su branduoliniu ginklu. Prezidentūros teigimu, tai prieštarautų Konstitucijoje įtvirtintam draudimui Lietuvos teritorijoje laikyti masinio naikinimo ginklus, todėl šalies vadovas siūlo aiškiai numatyti, kad tokie laivai į Klaipėdos uostą negalėtų patekti jokiais atvejais.

Prezidentas taip pat užsiminė, kad ateityje, keičiantis geopolitinei situacijai ir NATO strategijai, Lietuvai gali tekti plačiau diskutuoti apie dabartinius ribojimus bei jų poveikį nacionaliniam saugumui.

Tuo metu europarlamentaras Dainius Žalimas sukritikavo prezidento veto ir perspėjo, kad toks sprendimas gali apsunkinti NATO kolektyvinio atgrasymo politikos įgyvendinimą. Pasak jo, Konstitucinis Teismas anksčiau yra išaiškinęs, kad tam tikrais kolektyvinės gynybos atvejais Konstitucijos nuostatos negali būti vertinamos absoliučiai.

Diskusijos dėl branduolinio ginklo klausimo kilo tuo metu, kai valdžia siekia platesnės Klaipėdos uosto pertvarkos – planuojama keisti jo valdymo modelį, stiprinti strateginių objektų kontrolę bei suteikti galimybę riboti laivybą, jei šaliai kiltų saugumo grėsmių.