Klimato kaita kelia grėsmę bitėms visame pasaulyje

Bitės susiduria su daugybe iššūkių

Ekstremalūs orai, kurie 2022 m. paveikė didžiąją dalį JAV, veikia ne tik žmones. Karščio bangos, laukiniai gaisrai, sausros ir audros taip pat kelia grėsmę daugeliui laukinių rūšių, įskaitant tas, kurios susiduria su ypatingai dideliu stresu [1].

Ir iš tiesų, dar 2021 m. bene pirmą kartą iš bitininkų buvo galima išgirsti informaciją apie tai, kaip didžiulė sausra ir krituliai paveikė bičių šeimų sveikatą.

Pavyzdžiui, sausra 2021 m. vakarinėje JAV dalyje išdžiovino bičių pašarą – gėlių nektarą ir žiedadulkes, kurių bitėms reikia medui gaminti ir išlikti sveikoms, kol itin stiprus lietus šiaurės rytuose apribojo laiką, per kurį bitės galėjo ieškoti nektaro.

Abiem atvejais valdomos kolonijos – aviliai, kuriuos žmonės laiko medaus gamybai ar komerciniam apdulkinimui – iš tiesų badavo. Dėl šios priežasties bitininkai turėjo maitinti savo bites didesniu kiekiu žiedadulkių papildų nei įprastai, jog išlaikytų kolonijas gyvas. (Kai kurie bitininkai, užsiimantys verslu dešimtmečius, pasidalijo, kad per 2021–2022 m. žiemą prarado 50–70 proc. savo kolonijų.)

Šios oro sąlygos greičiausiai paveikė ir laukines bei vietines bites. Tačiau skirtingai nei valdomos kolonijos, šios svarbios rūšys, kaip žinia, negavo papildų, kad apsisaugotų atšiauriomis sąlygomis. Ir nors kasmet dalijamasi naujausiomis mokslinėmis išvadomis apie bičių sveikatą, vertinant svarbių vabzdžių, paukščių, šikšnosparnių ir kitų rūšių būklę, akivaizdu, jog klimato kaita bitėms tapo nauju bei didžiuliu streso veiksniu.

Deja, mokslininkai dar negali numatyti, kokiu būdu tam pasiruošti.

Tyrėjai ir bitininkai daug dirba, kad veistų parazitinėms erkėms atsparias bites

Apdulkintojai kasmet įneša į pasaulio žemės ūkį nuo 235 milijardų iki 577 milijardų JAV dolerių, atsižvelgiant į apdulkinamų pasėlių vertę [2]. Visgi norint palaikyti sveiką ekosistemą bei tvarų žemės ūkį, labai svarbu suprasti ir sušvelninti klimato kaitos poveikį apdulkintojams.

Derėtų paminėti ir tai, jog bičių sveikata pirmą kartą sulaukė didelio dėmesio 2006 m., kai pasireiškė kolonijų žlugimo sutrikimas – reiškinys, kuomet kolonijoje išnyko dauguma suaugusių bičių darbininkų, palikusių medaus ir žiedadulkių atsargas, kol kai kurias bites prižiūrėjo bičių motinėlės ir likusios nesubrendusios bitės.

Dabar mokslininkai sutelkia dėmesį į tai, ką bitininkai angliškai vadina „keturiais P“: parazitai, patogenai, pesticidai ir netinkama mityba, taip pat į laukinių ir vietinių bičių buveinių praradimą.

Sakoma, kad viena iš didžiausių grėsmių bitėms per pastaruosius kelis dešimtmečius buvo „Varroa destructor“ – parazitinė erkė, mintanti bičių riebaliniu audiniu. Toks audinys – tai daug maistinių medžiagų turintis organas, veikiantis panašiai kaip žinduolių kepenys, o taip pat padedantis bitėms išlaikyti stiprią imuninę sistemą, metabolizuoti pesticidus ir išgyventi per žiemą.

Tai yra gyvybiškai svarbios funkcijos, todėl erkių įsisiurbimo kontrolė yra būtina bičių sveikatai, nors itin sudėtinga rasti pakankamai stiprią formulę erkėms naikinti nepakenkiant bitėms. (Tam, kad stebėti „Varroa“, reikalingi įgūdžiai, nes erkės laikui bėgant gali sukurti atsparumą gydymui.)

Pesticidai – vienas iš didžiausių bičių priešų

Dėl neigiamo pesticidų poveikio bitės gali mažiau rinkti nektarą ir sunkiau kovoti su virusais bei erkėmis. Tyrėjai taip pat stengiasi suprasti, kaipgi dirvožemio pesticidai veikia laukines bites, sudarančias daugiau nei 70 proc. JAV vietinių bičių populiacijos.

Bet kokiu atveju, kaip ir daugelis kitų rūšių, bitės praranda buveines ir maisto šaltinius, nuo kurių jos priklauso. Ir taip nutinka dėl daugelio priežasčių.

Pavyzdžiui, visame pasaulyje nedirbamos žemės paverčiamos žemės ūkio paskirties teritorijomis. Didelio masto žemės ūkyje pagrindinis dėmesys skiriamas kelių prekinių kultūrų masinei gamybai, dėl ko bitėms sumažėja lizdų buveinių bei pašarų kiekis.

Be to, daugelis ūkininkų dažnai pašalina apdulkintojams nekenksmingus augalus ir krūmus, augančius aplink žemės ūkio paskirties žemę, jog sumažintų riziką pritraukti graužikus, galinčius platinti patogenus, sukeliančius per maistą plintančias ligas. Tyrimai rodo, kad šios pastangos kenkia naudingiems vabzdžiams ir nepadidina maisto saugos.

Tuo tarpu nykstant įvairiems ir sveikiems bičių pašarams, bitininkai maitina savo bites didesniu kiekiu papildų, kurie nėra tokie maistingi.

Ne ką mažesnis bičių priešas ir klimato kaita. Manoma, kad jeigu ūkininkams padidės kenkėjų „spaudimas“, bitės bus veikiamos dar daugiau pesticidų; didelis kritulių kiekis sutrikdys bičių maitinimosi būdus; laukiniai gaisrai ir potvyniai – sunaikins bičių buveines bei maisto šaltinius; o sausra atgrasys žemės valdytojus imtis apsodinimo veiksmų.

Klimato kaita sutrikdo sezoninius ryšius tarp bičių ir gėlių

Kai kurie tyrimai, analizuojantys bičių pašarinių augalų mitybos profilius ir jų pokyčius pagal skirtingus klimato scenarijus, tikėtina, padės žemės valdytojams sodinti klimatui atsparius augalus skirtingiems regionams.

Kalbant apie saugių bičių erdvių kūrimą, pasitelkus augalus, žydinčius ištisus metus, galima gauti labai didelės naudos. Tuo tarpu sodininkai gali išvalyti žemę saulėtoje, gerai nusausintoje vietoje, kad sukurtų bitėms skirtas vietas lizdams kurti [3].

Šiaip ar taip, svarbiausia, kad veiksmingas žmonių ir bendruomenių švietimas apie bites bei jų svarbą mūsų maisto sistemai padėtų sukurti apdulkintojams palankesnį pasaulį.

Bičių apgyvendinimas ant stogo – bitininkystės skatinimo projekto dalis

Bitės ant progimnazijų stogų daugeliui gali atrodyti anaiptol nesaugi idėja, tačiau taip nėra [4]. Ir nors aviliai ant mokyklos stogų yra visiška naujiena Alytuje, Kaune ir Vilniuje ant pastatų stogų, ofisų, verslo centrų jau yra įkurdinta daug bičių šeimų.

Avilių yra net ir ant Vilniaus miesto savivaldybės pastato stogo, Prezidentūros, Vingio parke.

Šio projekto esmė – inicijuoti bitininkystę ir kiek įmanoma labiau paskatinti žmones imtis šio amato. Tuo tarpu „Urbanbee“ bitininkai apmoko, kuruoja ir dalijasi savo patirtimi bei suteikia bičių šeimas, kol vietiniai, besidomintys ar užsiimantys bitininkyste, patys jas prižiūri.

Planuojama, jog mokiniai bites galės saugiai stebėti pro langą, o surinktas bičių medus bus naudojamas kaip reprezentacinė progimnazijos dovana, kuriai sukurti etiketę bus pakviesti jos mokiniai.