Klimato kaitos pasekmė – mažėjančios pensijos

Šiltėjantys orai ir ekstremalūs gamtos reiškiniai lems tuštesnę banko sąskaitą senatvėje

Taip, kol kas tokie pokyčiai pastebimi tik JAV, tačiau galima spėlioti, kada tam tikros tendencijos pasimatys ir Lietuvoje. Tiesa, mūsų šalyje pensininkų įpročiai bei, žinoma, galimybės, gerokai skiriasi nuo bendraamžių anapus Atlanto.

Ne vieną dešimtmetį JAV pastebima tendencija, jog garbų amžių pasiekę ir pensijų fonduose dosnias sumas sukaupę amerikiečiai palieka miestus ar miestelius, kuriuose leido visą savo gyvenimą ir persikelia į šiltesnius kraštus: Floridą, Arizoną, net Havajus.

Nors toks senatvinis poilsis daugeliui skamba kaip svajonė, greit kintantis ir šiltėjantis klimatas, tokiai praktikai greit gali užkirsti kelią. Be kita ko, idiliškomis vizijomis paremti planai, senatvėje gali ir brangiai kainuoti: ekspertai vis garsiau kalba, jog pensijų kaupimo fondai bei amerikietiškasis senatvės planas 401 (k) tampa vis labiau pažeidžiami, būtent dėl pasaulinių klimato pokyčių [1].

JAV vyriausybės atskaitomybės tarnyba Kongresui pateikė detalią ataskaitą, kurioje pažymima, jog tokios nelaimės bei gamtiniai reiškiniai kaip sausra, gaisrai, potvyniai ar kiti ekstremalūs įvykiai, turintys ilgalaikį poveikį iškastinio kuro bei atsinaujinančios energijos gavybai, neabejotinai atsilieps įmonių, tarp jų ir pensijų fondų, ekonomikai bei finansinei būklei.

Sunkumai verslo sektoriuje, pensijų fondus stums į bedugnę

Pagal specialistų spėjimus, bent du trečdaliai didžiųjų pasaulio verslų gali atsidurti pavojuje dėl sparčiai kintančio klimato. Vien pastaraisiais metais JAV vakarinę dalį nusiaubė ne vienas nevaldomų gaisrų protrūkis, pietinę šalies dalį kamuoja audros ir potvyniai.

Tokie ekstremalūs reiškiniai trikdo naftos kasybos procesus, užkerta kelią alternatyvios energijos gavybai. Sudėtinga finansinė situacija neabejotinai paveiks ir pensijų fondų veiklą, kartu, ir gyventojų finansus.

Asmenys, paveikti gamtos reiškinių, pavyzdžiui, potvynio ar uragano, įprastai gauna prastesnį kredito įvertinimą – manoma, kad jie vėluos sumokėti įsiskolinimų įmokas ar tiesiog, mėnesines savo sąskaitas.

Kadangi, dalis pensininkų žvalgosi į nekilnojamo turto investicijas regionuose, kuriuose itin dažnai siaučia gamtos stichijos, toks žingsnis ateityje gali tapti rizikingas. Įsigijus namą Floridoje, po eilinės tropinės audros gali tekti ne tik paploninti piniginę būsto remontui, bet kartu, susigadinti ir savo kreditingumo balą.

Šis balas svarbus pensijų fondams, mat būtent pagal jį yra įvertinamas asmens finansinis pajėgumas, kuris tampa ypač aktualus vyresniame amžiuje, dažniau susiduriant su medicininėmis išlaidomis ir kitos pagalbos poreikiu [2].

Nuvertėję namai ir tūkstančiai, išleidžiami draudimui: pamoka, kaip nesielgti ateityje

Net jei gamtos stichijos išvengti ir pavyksta, pinigų praradimas, deja, bet yra garantuotas beveik visais atvejais. Gražiausiose vietose pastatyti būstai, poilsio nameliai ant vandenyno kranto ar šalia miškų, tampa pavojingi, o šių objektų draudimas išauga keliskart [3].

Iš esmės, išėjimas į pensija JAV yra tarsi verslas, kurio ašis yra vieta: vidutines ar aukštesnes nei vidutines pajamas gaunantys amerikiečiai gali sau leisti keliauti, įsigyti vasaros būstą prie vandens ar namelį kalnuose, jaukioms žiemos atostogoms.

Kadangi klimatas taip sparčiai kinta, tiek vanduo, tiek ir kalnai, kelia rimtą pavojų įsigytam nekilnojamam turtui bei, žinoma, patiems žmonės. Į netikėtas ir pavojingas situacijas pakliuvę žmonės, ima žymiai greičiau tuštinti ilgai kauptus pensijų fondus, o vėliau, jiems prisireikia ir paskolų ar greitųjų kreditų pagalbos [4].

Dėl amžiaus ir turimo turto, kuris nėra vertingas, o veikiau atvirkščiai, nuostolingas, asmenys turi mažesnį kreditingumo balą, negali skolintis, sparčiai skursta, pensijų fondai bankrutuoja, o senatvinė idilė gulėti po palme, sugriūva it namas po eilinio žemės drebėjimo.

Taigi, regis, jog klimato kaita amerikiečius verčia pristabdyti arklius ir planus apie persikėlimą į ramų pajūrio miestelį skatina keisti realistiškais apmąstymais apie ateitį. Lietuviams, atrodo, keisti nėra ką: dažnas Lietuvos pensininkas apie ramią senatvę patogiai besiilsint gali tik pasvajoti, tad ir nusivilti nėra kuo.