Ko laukti iš EP rinkimų: ekspertas atsako ar Lietuva pasuks V. Orbano keliu

Kaip gali atrodyti naujasis Europos Parlamentas?

Europa suka link tautinių jėgų. Stiprėja vengrų premjero Viktoro Orbano pozicijos, vis ryškiau matomos prancūzė Marinė Le Pen ir italė Džordža Meloni, Vokietijoje pastebima auga AFD populiarumas ir t.t.

Ta proga 77.lt artėjančius rinkimus paprašė įvertinti politologą Algį Krupavičių.

Europoje pokyčiai neišvengiami, klausimų kelia tik apimtis

Specialisto vertinimu, pokyčiai Senajame Pasaulyje yra neišvengiami, tik klausimas – į kurią pusę jie bus ryškesni.

„Aišku, kad situacija keisis, bet klausimas - kiek ir į kurią pusę. Radikalaus perversmo nebus ir dvi pagrindinės grupės – Europos liaudies partija ir Socialdemokratai - bus tarp tų, kurie gaus daugiausiai balsų. Tą rodo visos prognozės. Iki rinkimų liko nedaug laiko, tad tikėtis, kad staiga įvyks politinis drebėjimas ir viskas pasikeis, nelabai verta. Tai viena.

Antra – euroskeptiškos partijos tikrai turės daugiau vietų. Tiek centro dešinieji, tiek centro kairieji. Ši tendencija turi išsilaikyti. Jos bus aktyviau atstovaujamos. Beje, prieš 2019 m. rinkimus buvo daug baimių, kad radikalios partijos gaus daug balsų, tačiau ir tuomet taip nenutiko.

Tiesa, šiandien situacija kiek kitokia. Olandijoje daug balsų gavo kraštutinių dešiniųjų Gerto Vilderso partija, Prancūzijoje stiprėja M. Le Pen pozicijos. AFD reitingai buvo išaugę, bet vokiečių politinė sistema siekia juos maksimalia riboti. Visgi tai aiškiai rodo, kad valdžioje esančios centro dešinės ar kairės partijos turi problemų ne vienoje šalyje.

Viena bloga žinia – EP rinkimai turi referendumo dėl nacionalinės politikos elementą. Kuo didesnis šalyse bus nepasitenkinimas valdžia, tuo didesnė yra tikimybė, kad euroskeptikai turės daugiau vietų“, - pabrėžė specialistas.

Lietuvoje pergalė prognozuojama socialdemokratams

Vertindamas Lietuvos situaciją, A. Krupavičius nurodė, kad daugiausia balsų gali tikėtis socialdemokratai.

„Apklausų lyderiai yra socialdemokratai, tad ir čia netikėtumų būti neturėtų – jų starto pozicija bus geriausia. Be to, dalis jų balsų paslėpta prezidento Gitano Nausėdos rinkimų rezultatuose. Nėra jie tokie geri, kaip bando save parodyti, bet socialdemokratai turi kelis stiprius argumentus. Jų lyderės Vilijos Blinkevičiūtės aktyvumas rinkiminės kampanijos metu yra teigiamas ženklas ir padės sustiprinti partijos populiarumą. Jie bando vykdyti aktyvią kampaniją. Dažnai ankstesniuose rinkimuose jų kampanijos buvo ganėtinai blankios, be intrigų, bet situacija keičiasi ir žiūrint į tendencijas. Savivaldų tarybų rinkimai socialdemokratams buvo sėkmingi. Laiko iki EP rinkimų nėra daug, todėl sėkmės inercija turėtų išlikti ir daugiausia mandatų, manau, gaus jie. Pagal precedentus ankstesniuose rinkimuose, galima manyti, kad jie EP turės kokius 4 mandatus.

Antroje vietoje bus TS-LKD, bet jų balsų dalį nuspėti sudėtingiau. Jeigu darysime prielaidą, kad Ingridos Šimonytės balsai per prezidento rinkimus atspindi konsevatorių galimybes, ji yra su keliomis paklaidomis. Pirmiausia I. Šimonytės balsuose yra ir Liberalų sąjūdžio, ir Laisvės partijos balsai. TS-LKD galimybės bus mažesnės negu rodo I. Šimonytės rezultatai rinkimuose.

Konkurencingas yra Liberalų sąjūdis, bet jiems kiš koją Laisvės partija. Tik tai neturėtų būti skausminga, nes Dainiaus Žalimo kampanija ir rezultatas prezidento rinkimuose yra nuviliantis. Ko laukta nebuvo pasiekta, lūkesčiai neišpildyti. Laisviečių rinkėjų laukia dilema ką rinkti.

Tarp partijų kurios tikrai turės mandatą ir LVŽS bei nebūtinai jis bus vienas.

Į mandatą pretenduoja Lenkų rinkimų akcija. Aktyvumas nebus didelis, o LRA sugeba mobilizuoti savo rinkėjus ir jie yra labai ištikimi, - vardino specialistas. - Intrigos yra protesto balsai, nes jų daug. Klausimas - ką pasirinks Remigijaus Žemataičio ar Eduardo Vaitkaus rinkėjai. Tikėtina, kad jie rinksis radikalias ir euroskeptiškas partijas. Ir kam simpatizuos Igno Vėgėlės rinkėjai? Gali atsitikti, kad turėsime pakankamai platų skirtingų partijų atstovimą, nes mandatų yra 11, o į juos pretenduoja 6 politinės partijos.

Nors tai irgi nėra didelė naujiena - 2019 m. turėjome ir socialdemokratus, ir konservatorius, ir liberalus, ir valstiečius, ir Darbo partiją, ir „lenkus“, ir A. Maldeikienės komitetą. Buvo 7 grupės. Nenustebčiau jeigu panašus skaičius bus ir šį kartą, tik vyks persiskirstymas tarp socialdemokratų ir konservatorių.“

Bendros europinės tendencijos ryškėja ir Lietuvoje

Pasidomėjus, kurias jėgas būtų galima priskirti eurooptimistamas, o kurias – euroskeptikams, A. Krupavičius nurodė, kad takoskyra yra labai aiški.

„Euroskeptiškų nuotaikų ir Lietuvoje daug daugiau negu ankstesniuose rinkimuose. Pagrindinės partijos – konservatoriai, liberalai, socialdemokratai - yra politkorektiškos ir eurooptimistės, nepaisant ES lyderystės krizės. Kalbant apie radikalesnes politines jėgas, Lietuvoje arčiau jų yra Nacionalinis susivienijimas, Mindaugo Puidoko vedama Taikos koalicija, Petro Gražulio Tautos ir teisingumo partija, bei Jono Pinskaus Lietuvos regionų partija, kurioje ypač išsiskiria dabartinis EP narys, euroskepticizmo keliu pasukęs Stasys Jakeliūnas. Turime nemažą grupę politinių partijų ir koalicijų, kuriuos galėtų taikyti į kitą EP frakciją negu taikys valdančiosios partijos. Kalbant apie rezultatus, tikrai mandatus gaus socialdemokratai, konservatoriai, „valstiečiai“, Lenkų rinkimų akcija, o kas bus kiti laimingieji, sužinosime netrukus“, - apibendrino politologas.