Kodėl pilietybės keitimas dažniausiai neveikia kaip būdas išvengti karinės tarnybos?

Diskusijos apie šaukimą į kariuomenę paskatino kalbas apie pilietybės atsisakymą, bet tai nėra nei nauja, nei paprasta išeitis

Penktadienį Lietuvoje paskelbus 2026 metų karo prievolininkų sąrašus, į kuriuos įtraukti daugiau nei 42 tūkst. jaunuolių, o į tarnybą planuojama pašaukti apie 5 tūkst. asmenų, viešojoje erdvėje vėl suaktyvėjo diskusijos apie teisines išimtis ir alternatyvas karo prievolės kontekste. Kartu su oficialia informacija apie šaukimą socialiniuose tinkluose pradėti dalintis ir teisininkų komentarai, aptariantys pilietybės keitimo galimybes, kas daliai jaunų žmonių ir jų tėvų sukėlė klausimą: ar gavus kvietimą į tarnybą dar įmanoma pakeisti pilietybę.

Vieną iš tokių įrašų „Facebook“ paskelbė imigracijos teisės specialistė Simona, kuri savo profilyje prisistato kaip teisininkė Lietuvoje ir Jungtinėje Karalystėje. Ji atkreipė dėmesį, kad vis daugiau jaunų vaikinų ir jų tėvų svarsto apie Lietuvos pilietybės atsisakymą ir britiškos pilietybės pasirinkimą. Kartu ji pabrėžė, jog tai nėra greitas ar paprastas sprendimas.

„Apie galimus veiksmus verta galvoti iš anksto, o ne tada, kai jaunuoliui jau 17 metų“, – rašė teisininkė savo „Facebook“ įraše. Ši pastaba išryškina esminę problemą: viešojoje erdvėje dažnai susidaro įspūdis, kad pilietybės keitimas gali būti reakcija į jau gautą šaukimą, nors realybėje tai ilgas ir griežtai reglamentuotas procesas. [1]

Be kitos pilietybės Lietuvos atsisakyti neįmanoma, o britišką gauti pavyksta tik tam tikrais atvejais

Teisinis pagrindas čia aiškus ir dažnai klaidingai suprantamas. Lietuvos pilietybės atsisakymas galimas tik tuo atveju, jei asmuo jau turi kitos valstybės pilietybę arba oficialų patvirtinimą, kad ji bus suteikta. Likti be pilietybės Lietuvos teisė neleidžia.

Savo „Facebook“ įraše teisininkė nurodė, kad britiška pilietybė kai kuriais atvejais gali būti įgyjama per tėvus. Tai įmanoma, jei vaiko gimimo metu tėvai turėjo „settled status“ arba Jungtinėje Karalystėje teisėtai gyveno ne trumpiau kaip penkerius metus. Kitais atvejais lieka natūralizacija, kuri yra sudėtingesnė ir brangesnė.

„Kitu atveju galima natūralizacija (£1214), tačiau ji reikalauja daugiau dokumentų“, – rašė Simona. Tai reiškia, kad britiškos pilietybės įgijimas nėra formalumas ar greita procedūra, kurią būtų galima pradėti tik gavus šaukimą. Daugeliu atvejų tai ilgametis procesas, reikalaujantis nuolatinio gyvenimo JK ir aiškaus teisinio statuso.

Gavus šaukimą ar mobilizacijos metu pilietybės atsisakymo procesas apskritai negali būti vykdomas

Dar viena svarbi detalė, kuri dažnai pasimeta diskusijose, yra tiesioginiai teisiniai apribojimai. Net ir turint kitą pilietybę, Lietuvos pilietybės atsisakymo prašymas negali būti nagrinėjamas tam tikromis aplinkybėmis, susijusiomis su karo prievole ir saugumu.

Kaip nurodoma teisininkės „Facebook“ įraše, prašymas negali būti nagrinėjamas mobilizacijos metu, kai asmuo yra karo prievolininkas arba įrašytas į civilinio mobilizacinio personalo rezervą – iki paskelbiamos demobilizacijos. Tai reiškia, kad gavus šaukimą ar esant aktyviai mobilizacinei situacijai, pilietybės atsisakymas nėra įmanomas kaip „skubus sprendimas“.

Be to, pati procedūra yra ilga: prašymas teikiamas per MIGRIS, dokumentų originalai turi būti pateikti per keturis mėnesius, o nagrinėjimas gali trukti iki pusės metų. Tai dar kartą patvirtina, kad pilietybės keitimas nėra greita reakcija į šaukimą, o ilgalaikis teisinis sprendimas, kuris realiai galimas tik tiems, kurių gyvenimas jau seniai susietas su kita valstybe, o ne tiems, kurie ieško išeities paskutinę minutę.

Socialiniuose tinkluose ši tema sukėlė aštrių reakcijų bangą. Dalis komentatorių pilietybės atsisakymą dėl karinės tarnybos vadina moraliniu dugnu ir tėvynės išsižadėjimu, kiti pabrėžia nepasitikėjimą valstybe ir politine valdžia, teigdami, kad ginami ne šalies, o elito interesai. Tarp komentarų pasigirsta ir baimės dėl galimo karo scenarijaus Ukrainoje, ir nuomonės, kad jauni žmonės neturėtų tapti „geopolitinių sprendimų mėsa“. Kartu matyti ir klaidingų įsitikinimų – pavyzdžiui, kad pilietybės atsisakymas esą gali būti paprastas ar automatinis procesas, nors teisinė praktika rodo priešingai. Šie pasisakymai atspindi emocines nuostatas, tačiau neturi teisinio ar faktinio pagrindo.