Kodėl purškimas neveikia: specialistai įvardijo dažną, bet ūkininkų ignoruojamą priežastį

Prasidėjus purškimų sezonui vis daugiau ūkininkų susiduria su tuo pačiu klausimu – kodėl rezultatai nuvilia

Prasidėjus aktyviam žemės ūkio sezonui, dalis ūkininkų susiduria su situacija, kai purškimas atliekamas laikantis visų rekomendacijų, tačiau efektas būna silpnesnis nei tikėtasi. Tokiais atvejais dažniausiai įtariamas pats produktas, tačiau specialistai sako, kad problema neretai slypi visai kitur.

Apie tai kalbama Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos (LŽŪKT) pranešime, kuriame atkreipiamas dėmesys į vandens kokybės svarbą. Pasak specialistų, net ir tinkamai parinktos priemonės gali neveikti taip, kaip tikimasi, jei naudojamas netinkamas vanduo.

LŽŪKT laboratorijos vedėja Lina Šmakovienė pabrėžia, kad tai nėra pavieniai atvejai. „Reikšminga dalis „neveikiančių“ purškimų yra susiję su vandens kokybe arba purškimo techniniais parametrais, o ne su pačiu produktu“, – sakė L. Šmakovienė. [1]

Vandens šaltinis dar nereiškia, kad jis tinkamas purkšti augalus

Dalis ūkininkų mano, kad vanduo iš gręžinio ar natūralaus telkinio savaime yra tinkamas purškimui. Tačiau, kaip pabrėžia LŽŪKT specialistai, tai yra viena dažniausių klaidingų prielaidų.

Gręžinio vanduo dažnai būna švarus mikrobiologiškai, tačiau jo cheminė sudėtis gali būti netinkama. Jame neretai randama daug kalcio ir magnio, kurie gali surišti veikliąsias medžiagas ir sumažinti jų efektyvumą. Be to, toks vanduo dažnai būna šarminis, todėl kai kurios medžiagos jame greičiau skyla.

Paviršinių telkinių vanduo taip pat nėra idealus sprendimas. Jame gali būti organinių priemaišų ar smulkių dalelių, kurios blogina tirpalo stabilumą ir gali užkimšti purkštuvus. Specialistai pabrėžia, kad svarbiausia yra ne vandens kilmė, o jo sudėtis konkrečiu momentu.

Reguliarūs vandens tyrimai ir tinkami parametrai gali padėti išvengti nuostolių ūkiuose

Pasak LŽŪKT, purškimui tinkamas vanduo turi būti kuo stabilesnės cheminės sudėties. Svarbiausi rodikliai – tinkamas rūgštingumas, mažas kietumas ir nedidelis geležies bei kitų priemaišų kiekis. Taip pat svarbu, kad vandenyje nebūtų mechaninių dalelių.

Netinkami vandens parametrai gali lemti ne tik silpnesnį purškimo efektą, bet ir technikos problemas. Per aukštas pH mažina veikliųjų medžiagų efektyvumą, o per žemas gali pažeisti įrangą ar net augalus. Mineralinės medžiagos gali sudaryti nuosėdas, kurios trikdo purškimo procesą.

LŽŪKT duomenimis, tik nedidelė dalis ūkių reguliariai tikrina vandens kokybę. Tačiau tie, kurie tai daro ir imasi korekcijų, dažniausiai pasiekia stabilesnius rezultatus. Specialistai rekomenduoja vandens tyrimus atlikti nuolat, nes jo sudėtis gali keistis priklausomai nuo sezono ar vandens šaltinio.