Vienas įrašas.549 583akys.
rugs. 26Prieš šildymo sezoną – priminimas: už draudžiamą kurą krosnyje gresia iki 300 eurų baudarugs. 26Pasaulio skola perkopė 365 trln. JAV dolerių: vien per pusmetį prisidėjo dar 10 trln.rugs. 26Diena, kai Islandija sustojo: 90 proc. moterų pasakė „gana“rugs. 26Metus nesikreipėte dėl pensijos? Nuo šiol tai gali reikšti 8 proc. didesnę išmokąrugs. 26Pirmieji Alzheimerio ligos požymiai ar tik užmaršumas: neurologė paaiškina, kaip juos atskirtirugs. 26Paukščių gripas Lietuvoje: rudens migracija didina grėsmę kiemo vištoms ir paukštininkystės ūkiamsrugs. 26Transporto skurdas Lietuvos kaime: 54 savivaldybėse planuojamas pavėžėjimas pagal poreikįrugs. 26Saudo Arabija telkia sąjungininkus karui su husiais: Turkija ir Pakistanas rengia skubų kariuomenių vadų susitikimą

Kodėl verslininkas V. Aušra atsisakė batų: kas slypi už basakojystės?

•Įžymybės•Evelina Aukštakalnytė
Kodėl verslininkas V. Aušra atsisakė batų: kas slypi už basakojystės?
V. Aušra pasakoja apie gyvenimą be batų, basakojystės naudą ir jos poveikį sveikatai.
Komentuoti (0)

Gyvenimas be batų: V. Aušros kelias į basakojystę ir sveikesnį gyvenimą

Verslininkas Vilmantas Aušra Lietuvoje žinomas ne tik dėl savo verslo projektų, bet ir dėl neįprasto gyvenimo būdo – jis beveik visą laiką vaikšto basas, tiek mieste, tiek gamtoje. Pokalbio metu V. Aušra net atskleidė, kad batai jo gyvenime užima vos 0,1 proc., o dažniausiai tai būna „kiauri batai“, kurie tik simboliškai dengia pėdą.

„Keista ir labai bloga“, – prisipažįsta jis, kai pamėgina užsidėti tradicinę avalynę, nes jo kūnas jau priprato prie natūralios basos pėdos „termodinamikos“. Jo teigimu, basos pėdos kvėpuoja, prakaituoja ir išlaiko optimalų kontaktą su aplinka.

V. Aušra savo pasirinkimą grindžia ne tik komfortu, bet ir mokslu. Einant basomis vyksta natūralus įsižeminimas – elektronų apsikeitimas su žeme, kuris mažina organizmo uždegimus, stresą ir gerina miego kokybę. „Kai vaikštai su batais, kaupiasi teigiami jonai, o įsižeminimas neutralizuoja šią įtampą“, – aiškina jis. Panašius principus patvirtina moksliniai tyrimai, o JAV netgi kuriami viešbučiai su įžemintomis lovomis.

Avalynė – žmonijos priešas?

Verslininko kelias į basakojystę prasidėjo nuo pėdų biomechanikos tyrimų. Pardavinėdamas sportinę avalynę, jis pastebėjo, kad batai dažnai trikdo natūralų judėjimą ir gali pakenkti sveikatai. „50 procentų atvejų avalinė veikia, 50 – trikdo“, – sako jis.

Taip Vilmantas atrado, kad tik stipri basakojė pėda gali palaikyti natūralų kūno judesį, o basakojystė tapo neatskiriama sveikatos, kvėpavimo ir streso valdymo sistema.

Jo teigimu, basakojystė keičia ne tik fizinį, bet ir emocinį gyvenimą. „Tai nėra skausmas, tai yra masažas“, – sako V. Aušra, paaiškindamas, kad vaikštant basomis stimuliuojamos pėdų refleksinės zonos, gerinamas raumenų tonusas, stuburo būklė ir bendras kūno aktyvumas. Net žiemos šalčiu, pasak jo, kūnas prisitaiko – kraujotaka reguliuojama, streso lygis mažėja, o pojūtis tapti „čia ir dabar“ stiprėja.

Į basakojystę nežiūri kaip į protestą

Nepaisant visuomenės normų, Vilmantas nežiūri į basakojystę kaip protestą. „Aš nereiškiu maišto, man svarbu būti čia ir dabar, pajusti gyvenimą“, – aiškina jis.

Iš pradžių gatvėje sulaukdavo keistų žvilgsnių, tačiau dabar tokie žmonių reakcijos jam nebėra svarbios. Jis taip pat ugdo savo vaikus basakojystės įgūdžių, leisdamas jiems patiems atrasti šį gyvenimo būdą, kad jie suprastų, ką reiškia judėti natūraliai ir sąmoningai.

V. Aušros istorija – tai ne tik neįprastas pasirinkimas, bet ir sąmoningas sveikatos eksperimentas. Jo kasdienybė, paremta basakojyste, kvėpavimu, judesio analize ir streso valdymu, įrodo, kad grįžimas prie natūralių žmogaus poreikių gali suteikti energijos, geresnę fizinę ir emocinę sveikatą bei unikalų ryšį su aplinka.

Žiūrovams primename, kad laida „(NE)STANDARTAI“ rodoma 77TV Youtube kanale kiekvieną trečiadienį 19 val.

Pastaba: Pašnekovų ar vedėjų išsakytos nuomonės bei teiginiai jų laidose nebūtinai sutampa su 77 nuomone.

https://www.youtube.com/watch?v=1dwtgOxRC-I&t=7s
Komentuoti (0)

Ką apie tai manai tu?

Komentarų (0)

Komentarų dar nėra. Būk pirmas!

Komentuoti gali tik prisijungę vartotojai. Registruokis — ir galėsi pasidalinti savo mintimis apie šį straipsnį.

Registruotis

Slapukai

Naudojame būtinuosius slapukus platformos veikimui. Analitinius ir rinkodaros slapukus įjungiame tik gavę jūsų sutikimą — galite bet kada pakeisti pasirinkimą.