Kodėl vieni išvengia traumų sporte, o kiti – ne? Specialistai įvardijo svarbiausius veiksnius

Jaunųjų sportininkų kūnas ne visada spėja paskui augančius krūvius

Jaunųjų sportininkų progresas ir geri rezultatai dar nereiškia, kad jų organizmas yra visiškai pasirengęs vis didesniam fiziniam krūviui. Sporto medicinos specialistai atkreipia dėmesį, kad augančiame kūne gali formuotis raumenų disbalansas, prastėti judesių kontrolė ar mažėti sąnarių paslankumas, nors pats sportininkas to nejaučia.

„Profesionaliame sporte išsamus ištyrimas yra svarbi pasirengimo dalis, ypač jauname amžiuje, kai kūnas dar auga ir keičiasi. Sportininkas gali nejausti, kad viena jo kūno pusė dirba silpniau ar tam tikrą judesį atlieka netaisyklingai, tačiau objektyvūs testai leidžia tokius pokyčius pastebėti anksčiau“, – sako sporto medicinos gydytojas Mykolas Butvila [1].

Pasak specialisto, reguliariai atliekami fizinės būklės tyrimai padeda įvertinti sportininko jėgą, koordinaciją, stabilumą ir judesių amplitudę, todėl treneriai gali tiksliau planuoti treniruočių krūvį bei užkirsti kelią traumoms dar prieš pasireiškiant pirmiesiems simptomams.

Šių principų buvo laikomasi ir Vilniuje surengtoje NBA krepšininko Kasparo Jakučionio stovykloje „Make A Play“, kurioje dalyvavo 10–15 metų krepšininkai. Visos stovyklos metu jaunųjų sportininkų fizinę būklę stebėjo „Hila“ specialistai – jie vertino žaidėjų pajėgumą, sekė savijautą ir konsultavo dėl intensyvių treniruočių metu atsiradusių nusiskundimų.

Tinkamas pasirengimas prasideda dar prieš pirmą pratimą

Traumų riziką mažina ne tik fizinis pasirengimas, bet ir tinkamai atliktas apšilimas. Specialistai pabrėžia, kad vien lengvo bėgimo nepakanka – prieš treniruotę būtina suaktyvinti raumenis, pagerinti sąnarių paslankumą ir paruošti organizmą būsimiems judesiams.

„Apšilimas turėtų būti pritaikytas konkrečiai dienos treniruotei. Prieš greičio treniruotes svarbu palaipsniui didinti judėjimo tempą, prieš šuolius – parengti blauzdų, šlaunų ir klubų raumenis bei pakartoti nusileidimo techniką. Jėgos treniruotės pradžioje daugiau dėmesio gali būti skiriama sąnarių paslankumui ir raumenų grupių, kurios dirbs pagrindinėje dalyje, aktyvinimui“, – teigia M. Butvila.

Anot specialistų, apšilimas turėtų būti pritaikytas konkrečiam treniruotės pobūdžiui. Tinkamai parinkti pratimai leidžia organizmui palaipsniui prisitaikyti prie didėjančio krūvio, gerina judesių kokybę ir mažina traumų tikimybę.

K. Jakučionis sako, kad profesionaliame sporte sėkmę lemia ne tik darbas aikštelėje. Jo teigimu, ne mažiau svarbu rūpintis kūno stiprinimu, pasirengimu treniruotėms ir laiku reaguoti į skausmą ar kitus organizmo siunčiamus signalus.

Poilsis – ne mažiau svarbus nei treniruotės

Sporto medicinos specialistai primena, kad didžiausi pokyčiai vyksta ne treniruotės metu, o organizmui atsistatant. Kokybiškas miegas, subalansuota mityba, pakankamas skysčių vartojimas ir suplanuotos poilsio dienos padeda organizmui prisitaikyti prie fizinio krūvio ir sumažina traumų riziką.

Krepšinyje didžiausias krūvis tenka čiurnoms, keliams ir klubams, nes žaidimo metu nuolat atliekami šuoliai, sprintai, staigūs sustojimai ir krypties keitimas. Jei organizme yra jėgos skirtumų ar judesių technikos trūkumų, ilgainiui didėja sąnarių, sausgyslių ir raumenų perkrovos tikimybė.

Specialistai ragina atkreipti dėmesį į užsitęsusį nuovargį, prastėjantį miegą, pasikartojantį skausmą ar sumažėjusią motyvaciją sportuoti. Tokie požymiai gali reikšti, kad organizmui reikia daugiau laiko atsigauti.

K. Jakučionis pripažįsta, kad ilgainiui suprato poilsio svarbą profesionaliame sporte. Pasak jo, kartais laiku sumažintas treniruočių krūvis leidžia greičiau sugrįžti į aikštę nei bandymas sportuoti nepaisant nuovargio ar skausmo. Todėl, anot krepšininko, poilsis yra tokia pat svarbi pasirengimo dalis kaip ir pačios treniruotės.